Paprikų daigai turėtų augti maždaug 65–70 dienų. Jei augalų nepikuojate, dažniausiai pakanka apie 65 dienų. Jei planuojate pikavimą, verta skaičiuoti visas 70 dienų, nes po persodinimo paprikos kelias dienas prisitaiko ir laikinai pristabdo augimą. Tai normalu, tačiau šį laiką būtina įtraukti į sėjos planą, kad daigai neperaugtų ir tai nepakenktų būsimam derliui.
Sėklas galima sėti iš karto į bendrą indą, maždaug 0,5 cm (ar šiek tiek didesniame) gylyje. Jei esate tikri dėl sėklų kokybės, jų iš anksto daiginti nereikia – tiesiog sėkite į paruoštą substratą. Jei kyla abejonių, atlikite paprastą patikrą: kelias sėklas sudėkite į drėgną audinį ir laikykite šiltoje vietoje. Jeigu po kelių dienų jos nepradeda dygti, tokių sėklų geriau nenaudoti, kad veltui neeikvotumėte nei laiko, nei vietos.
Prieš sėjant naudinga substratą apdoroti biologiniais preparatais, kurių sudėtyje yra naudingųjų grybų. Tai gerokai sumažina juodosios kojelės ir įvairių puvinių riziką. Po sudygimo ypač svarbu tinkamai sureguliuoti temperatūrą: vos pasirodžius skilčialapiams, kelioms dienoms ją sumažinkite iki maždaug 16–17 °C. Toks lengvas „atvėsinimas“ padeda išvengti daigų ištįsimo ir skatina tvirtesnio stiebo formavimąsi.
Paprikas geriausia pikuoti tuomet, kai pradeda formuotis pirmieji tikrieji lapeliai. Skubėti nereikėtų, nes per anksti persodintų daigų šaknelės būna itin gležnos ir lengvai pažeidžiamos. Po persodinimo augalams reikia šilumos, saikingo laistymo ir pastovaus apšvietimo. Šviesos taupyti nevertėtų: pirmą savaitę po sudygimo galima apšviesti papildomai nuolat, o vėliau šviesos dieną sutrumpinti iki 14–15 valandų.
Daigų auginimo tarpsniu paprikas rekomenduojama tręšti du kartus. Pirmą kartą – kai išauga pirmasis tikrasis lapelis, antrą kartą – kai jau būna trys–keturi tikrieji lapeliai. Prieš tręšiant geriausia augalus palaistyti švariu vandeniu, o tik tada mažomis porcijomis duoti maistinių medžiagų tirpalo prie šaknų arba purkšti per lapus. Jei nenorite eksperimentuoti su savo tręšimo schemomis, rinkitės paruoštus, subalansuotus kompleksinius trąšų mišinius, skirtus daigams.
Kalbant apie kenkėjus, pavyzdžiui, šliužus, saugiausia pradėti nuo paprasčiausių priemonių. Juos galima surinkti rankomis vakare – dažnai to visiškai pakanka, kad daigai nenukentėtų. Cheminių priemonių geriau nenaudoti be būtino reikalo ir palikti jas kaip kraštutinį variantą, jei paprasti būdai nepadeda.
