Valstybinius kelius valdančios įmonės „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas sako, kad kritinės būklės tiltų rekonstrukcijos darbams planuojama pasitelkti verslo investicijas per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (angl. public private partnership, PPP) projektus.
„Vertiname įvairius scenarijus ir galimybes – šių metų (Kelių – ELTA) fondo atsiradimas leidžia tikslingai surinktas lėšas nukreipti į infrastruktūros vystymą ir atstatymą. Vertiname tai, kad kritinė infrastruktūra yra ir tiltai, (…) aktyviname patį tiltų remonto procesą tam, kad turėtume sklandžius ir patikimus maršrutus“, – laidoje „ELTA Kampas“ sakė M. Gedaminskas.
Iki 2028 m. pabaigos įmonė planuoja sutvarkyti bent 105 kritinės būklės tiltus, investicijos į šią infrastruktūrą turėtų sudaryti apie 300 mln. eurų, taip pat numatoma įrengti 56 naujus tiltus.
„Viena iš galimybių dar labiau paspartinti kelių sutvarkymą ir atstatymą yra privačios partnerystės projektai – atliekame analizę, detalų įsivertinimą, turime teigiamus skaičius, ekonominę naudą ir efektą. Todėl neatmetame varianto, kad dar labiau spartinsime kelių sutvarkymą ir atstatymą ir per vadinamuosius PPP projektus“, – tikino jis.
Anot „Via Lietuva“ vadovo, viešos rinkos konsultacijos šiuo klausimu kol kas nevyksta, analizuojama kelių būklė, o su verslu derėtis bus galima žinant konkrečius poreikius.
„Manome, kad rinka tam yra pasiruošusi, tikrai tai yra viena iš galimybių dar labiau paspartinti tos infrastruktūros sutvarkymą“, – pridūrė jis.
M. Gedaminsko teigimu, investicijų poreikis į europinio lygio kelių infrastruktūros palaikymą bei jos atstatymą Lietuvoje per metus siekia apie 1 mlrd. eurų, tam ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.
„Kiekvienais metais į kelių infrastruktūros palaikymą, atstatymą ir naujos statybą reikėtų investuoti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų kasmet tam, kad ta infrastruktūra, kuri jau yra sudėvėta, kad ją galėtume atstatyti iki Europos standartų, įskaitant ir tolimesnę (tarptautinės magistralės – ELTA) „Via Baltica“ plėtrą, aplinkkelių statybą, kas yra ypač svarbu Lietuvai“, – tikino M. Gedaminskas.
Anot jo, tokio dydžio finansavimas galėtų būti surenkamas per Valstybės kelių fondą, pradėjusį veikti nuo sausio, tiek per Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP), taip pat papildomai skolinantis.
Šiemet fondą sudaro 178,8 mln. eurų, KPPP programą – 436,4 mln. eurų. Fondas skolintis galėtų per tarptautinius ir vietinius finansinius instrumentus – „Via Lietuva“ vadovo teigimu, per metus ši suma galėtų sudaryti 200–300 mln. eurų.
„Šiuo metu būtų sunku patvirtinti, bet ieškome variantų, kad galbūt ir šiais metais galėtume pasiskolinti tam, kad galėtume didinti darbų apimtis“, – aiškino M. Gedaminskas.
„Tiek gyventojai, tiek verslai bendrai visą laiką kaip pavyzdį vertina Lenkijos kelių tinklą ir finansavimo modelį, taip pat daug diskusijų turėjome ir su lenkais, dalijomės patirtimi, kaip fondas turėtų būti valdomas, kaip jis turėtų būti įveiklintas, kokie prisidėjo finansavimo šaltiniai“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas.
Jo teigimu, Lenkijos kelių fondas buvo įsteigtas 2004 m. ir prireikė dar maždaug septynerių metų, kad jis užaugtų iki tokio dydžio, kad būtų pajėgus finansuoti naujos infastruktūros statybas.
E-tollingo reglamentavimas – vienodas ES ir trečiųjų šalių transportui
„Via Lietuva“ pasirašė penkerių metų laikotarpio 16,2 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su austrų bendrove „Kapsch TrafficCom“, kuri per aštuonis mėnesius įsipareigojo nuomos pagrindu įdiegti atstuminę sunkiasvorio kelių transporto mokesčio, vadinamojo e-tollingo, sistemą, kuri turėtų pradėti veikti nuo 2027-ųjų sausio.
M. Gedaminsko teigimu, mokesčio metodika šiuo metu derinama su Europos Komisija (EK) ir turėtų būti žinoma gegužės mėnesį, o įkainiai priklausys nuo skirtingų transporto parametrų – automobilio ašių skaičiaus, bendrosios masės ir kitų.
Tarp vertinamų aspektų – ir tai, ar krovininis transportas nėra taršus, pavyzdžiui, varomas vandeniliu arba elektra, nes tokiais atvejais ES šalyse yra taikoma 80 proc. kelių rinkliavos nuolaida.
Anot „Via Lietuva“ vadovo, su institucijomis taip pat ieškoma būdų užtikrinti, kad per Lietuvą tranzitu vykstantis trečiųjų valstybių transportas turėtų kuo mažiau galimybių per šalį vykti nesusimokėjęs.
M. Gedaminskas pabrėžė, kad ES ir Rytų šalių transportui negalės būti taikomas skirtingas kelių mokesčio reglamentavimas, tačiau tikino, jog su muitine ir kitomis pasienio tarnybomis bus didinamas bendradarbiavimas ir kontrolės mechanizmai, kad mokesčio nebūtų galima išvengti.
„(Mokesčio – ELTA) reglamentavimas ir kontrolė visiems turės būti vienodai taikomas, neišskiriant, ar tai yra trečiųjų šalių automobiliai, ar kitų ES šalių automobiliai, ar vidiniai vežimai – pagrindas, kad būtų sąžiningai ir teisingai renkamas mokestis iš visų naudotojų“, – kalbėjo jis.
„Kai kalbame apie tranzitą iš Rytų šalių, galimas vienas iš variantų, kad vis tik į pasienio tarnybas ateitų informacija apie vykstančius automobilius, kurie nesusimokėjo mokesčio, ir juos galima būtų sustabdyti“, – teigė M. Gedaminskas.
Kitais metais pradėjus veikti e-tollingui, Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, kuri mokestį už kelių naudojimą rinks per elektroninės rinkliavos sistemą.
2027-aisiais iš jos planuojama surinkti 100 mln. eurų, sekančiais metais – 150 mln. eurų, ateityje šios pajamos augtų, šalyje plečiant apmokestinamųjų kelių tinklą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
