Hipertenzija dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ji gali metų metus nepastebimai žaloti širdį, inkstus ir kraujagysles. Liga ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų, todėl daugelis žmonių apie ją sužino tik tuomet, kai išsivysto rimtos komplikacijos.
Dėl šios priežasties itin svarbu žinoti pirmuosius galimus požymius ir reguliariai matuoti kraujospūdį, net jei jaučiatės gerai. Gera savijauta dar nereiškia, kad kraujospūdis yra normalus.
Kardiologas Sandžajus Gupta išskiria tris simptomus, galinčius įspėti apie pavojingai padidėjusį kraujospūdį. Pasak gydytojo, šie požymiai neretai nuvertinami, nors gali signalizuoti apie tylią grėsmę širdžiai ir inkstams.
Trys simptomai, kurių ignoruoti negalima
Pirmasis galimas ženklas – nuolatinis nuovargis. Jei energijos stoka tampa kasdienybe ir nepraeina net pailsėjus, verta atkreipti dėmesį į galimas širdies ir kraujagyslių sistemos problemas.
Antrasis simptomas – dažni galvos skausmai. Nors jų priežasčių gali būti daug, pasikartojantis arba ilgai trunkantis galvos skausmas kartais siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu.
Trečiasis įspėjamasis signalas – dusulys fizinio krūvio metu. Jei net ir nedidelė fizinė veikla sukelia neįprastą oro trūkumą, tai gali rodyti, kad širdžiai tenka per didelis krūvis.
Nors hipertenzija dažniausiai nesukelia ryškių simptomų, ji reikšmingai didina širdies infarkto ir insulto riziką. Pažeistos arterijos gali susiaurėti, užsikimšti ar net plyšti, sukeldamos gyvybei pavojingas būkles.
Kaip hipertenzija veikia organizmą?
Nuolat padidėjęs kraujospūdis verčia širdį dirbti intensyviau nei įprastai. Ilgainiui širdies raumuo storėja, silpsta ir praranda gebėjimą efektyviai pumpuoti kraują.
Susiaurėjusios ir sustandėjusios kraujagyslės blogina organų aprūpinimą krauju. Dėl to gali sutrikti inkstų veikla ir išsivystyti inkstų nepakankamumas.
Kraujagyslių pažeidimai veikia ir akis bei smegenis. Gali atsirasti regėjimo sutrikimų, prastėti atmintis, lėtėti mąstymas, didėti demencijos rizika.
Negydoma hipertenzija daro kraujagysles trapesnes ir mažiau elastingas. Šis procesas dažniausiai vyksta be aiškių simptomų, tačiau jį galima sulėtinti ar sustabdyti taikant tinkamą gydymą ir keičiant gyvenimo būdą.
Kodėl negalima laukti akivaizdžių simptomų?
Gydytojas Gupta pabrėžia, kad laukti, kol akivaizdžiai pablogės savijauta, yra pavojinga klaida. Organų pažeidimai kaupiasi tyliai, todėl pasikliauti vien savo pojūčiais nepakanka.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas ir profilaktiniai tyrimai yra patikimiausias būdas laiku pastebėti problemą. Tokie tyrimai kaip akių dugno apžiūra ar širdies būklės įvertinimas gali padėti anksti nustatyti pažeidimus.
Ankstyva diagnostika leidžia išvengti sunkių pasekmių: insulto, širdies nepakankamumo, inkstų funkcijos sutrikimų ar pažintinių gebėjimų silpnėjimo.
Aukštas kraujospūdis – signalas keisti įpročius
Pasak kardiologo, padidėjęs kraujospūdis dažnai atspindi bendrą organizmo perkrovą. Vienos svarbiausių priežasčių – nesveikas gyvenimo būdas ir ilgalaikis stresas.
Tarp pagrindinių rizikos veiksnių minimi piktnaudžiavimas alkoholiu, miego trūkumas, antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka. Šie veiksniai spartina kraujagyslių senėjimą ir didina hipertenzijos riziką.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą tam tikrų mineralų, pavyzdžiui, magnio, trūkumą maiste. Subalansuota mityba gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį.
Vien vaistų nepakanka
Kardiologo teigimu, vien medikamentinis gydymas be gyvenimo būdo pokyčių dažnai nėra pakankamas sprendimas. Vaistai gali padėti kontroliuoti kraujospūdį, tačiau jie nepašalina pagrindinių problemos priežasčių.
Norint apsaugoti širdį ir kraujagysles, būtina peržiūrėti kasdienius įpročius. Rekomenduojama rinktis subalansuotą mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų, taip pat riboti perdirbtą maistą.
Svarbu reguliariai judėti, pasirūpinti kokybišku miegu ir skirti dėmesio streso mažinimui. Tik derinant gydymą su sąmoningais gyvenimo būdo pokyčiais galima veiksmingai sumažinti „tyliojo žudiko“ padarinių riziką.
