Europai atėjo laikas nustoti būti strateginiu stebėtoju ir pradėti formuoti saugumo politiką, dėstoma Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio išplatintame viešame laiške Europai.
„Pasaulis keičiasi po jūsų kojomis. Peržiūrimos galios struktūros. Aljansai yra atidžiai stebimi. Imperinis mąstymas grįžta į sceną. Jūs esate klestintys. Jūs esate demokratiški. Jumis žavimasi. Tačiau žavesys be stiprybės skatina piktnaudžiavimą. Turtas be galios skatina išnaudojimą. Vertybės be jėgos skatina nepagarbą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Budrys.
„Atėjo laikas jums tapti stipriais – stipresniais nei bet kada anksčiau. Atėjo laikas auginti raumenis ir parodyti dantis. Būti ryžtingiems. Drąsiems. Tikslingiems. Nustoti reaguoti ir pradėti formuoti. Jūs galiausiai turite tapti geopolitine galia. Geoekonomine galia. Saugumo tvirtove“, – akcentavo jis.
Pasak ministro, Europa turėtų nustoti būti tik strateginiu stebėtoju.
„Jūs esate ekonominis milžinas, tačiau pernelyg dažnai esate strateginis stebėtojas. Tai turi baigtis“, – dėstė K. Budrys.
Be to, savo laiške ministras užsimena apie galimą Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES).
„Geopolitinė Europa tiksliai žino, kur yra jos interesai. Ji rimtai vertina visą savo perimetrą – nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Ji neperduoda savo saugumo mąstymo kitiems. Ji nešnibžda, kai kiti šaukia. Ji kalba vienu balsu ir remia tą balsą tikra jėga“, – tikino K. Budrys.
„Geopolitinė Europa gali plėsti savo narystę, nes plėtra rodo galią, o nesugebėjimas plėstis – silpnumą. Geopolitinė Europa supranta, kad Ukraina kaip jos dalis yra tūkstančius kartų geriau nei Ukraina kaip Rusijos dalis. Geopolitinė Europa taip pat gali vykdyti nuoseklią užsienio ir saugumo politiką ir turi priemonių šiam tikslui pasiekti“, – akcentavo jis.
Tuo metu kalbėdamas apie strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), K. Budrys pabrėžė, kad šis santykis turi reikšti lygybę, o ne Europos priklausomybę nuo Vašingtono.
„Transatlantinė partnerystė turi reikšti lygybę, o ne priklausomybę. Pagarba neteikiama tiems, kurie savo gynybai neribotą laiką priklauso nuo kitų. Jei norite turėti įtakos, turite turėti svorio – karinio, finansinio, strateginio. Negalite formuoti pasaulio, jei bijote jame demonstruoti galią“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Be to, ministras ragina Europą atkreipti dėmesį į savo saugumą.
„Europa turi pasinaudoti savo galia kaip pasaulinė ekonomikos sunkiasvorė (…) Geoekonominė Europa saugo savo strateginius sektorius. Ji užtikrina tiekimo grandines savo šalyje arba su patikimais partneriais. Ji investuoja dideliais mastu į gynybos pramonę, dirbtinį intelektą, energetinę nepriklausomybę ir pažangią gamybą. Ji supranta, kad bendroji rinka yra jos svertas, ir naudoja ją savo interesams užtikrinti“, – dėstė K. Budrys.
„Nustatykite standartus. Ginkite savo pramonės šakas. Naudokite rinkos prieigą kaip galią. Jei nenustatysite žaidimo taisyklių, turėsite laikytis taisyklių, nustatytų kitur. Europa be tvirto saugumo lieka pažeidžiama. Saugumas yra pagrindas, kuriuo remiasi gerovė. Saugi Europa kontroliuoja savo sienas. Saugo savo infrastruktūrą. Apsaugo savo skaitmeninę erdvę. Gamina tai, ko reikia krizės metu. Prireikus išlaiko save ilgalaikiame konflikte“, – pabrėžė jis.
Anot K. Budrio, Bendrija tarp savo prioritetų turėtų išlaikyti ir atgrasymą.
„Atgrasymas turi išlikti patikimas visais lygiais. Įprastinė karinė galia yra būtina. Tačiau pasaulyje, kuriame branduoliniai ginklai vis dar daro įtaką strateginei realybei, patikimas branduolinis atgrasymas taip pat turi būti įtrauktas į lygtį. Tai nereiškia, kad reikia dubliuoti NATO ar silpninti Aljansą. Tai reiškia, kad reikia stiprinti Europos ramstį NATO viduje, užtikrinant, kad atgrasymas žemyne išliktų tvirtas ir nekvestionuojamas“, – sakė jis.
„Saugumas kainuoja pinigus. Suverenitetas kainuoja pinigus. Laisvė kainuoja pinigus. Jei nesate pasirengę investuoti ir ryžtingai veikti, turėsite mokėti priklausomybe ir pavaldumu. O kai priklausomybė tampa struktūrine, laisvė tampa simboline. Tvirtovė nestatoma deklaracijomis. Ji statoma strategija, veiksmais ir atsidavimu“, – akcentavo ministras.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė įtampą transatlantiniame Aljanse, kai pagrasino užgrobti autonominę Danijos teritoriją, tačiau praėjusią savaitę po pokalbio su NATO vadovu Marku Rutte atsitraukė.
Kiek vėliau NATO vadovas M. Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.
Savo ruožtu sausio pabaigoje, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
