2026 m. įsigalioję mokestiniai pakeitimai palietė ir būsto savininkus. Viena svarbiausių naujovių – trumpesnis laikotarpis, po kurio parduodant nekilnojamąjį turtą nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio nuo gauto pelno. Jei anksčiau reikėjo išlaikyti būstą mažiausiai dešimt metų, dabar pakaks penkerių.
Tai reiškia, kad žmonės, kurie būstą įsigijo prieš penkerius ar daugiau metų, gali laisviau planuoti pokyčius. Pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, sprendimas keisti namus dėl išaugusios šeimos, darbo pokyčių ar noro persikelti į kitą miestą taps paprastesnis. Nebereikės laukti viso dešimtmečio vien tam, kad būtų išvengta papildomos mokesčių naštos.
Ekspertė pažymi, kad toks sprendimas gali paskatinti aktyvesnę antrinę būsto rinką, ypač didžiuosiuose miestuose. Kai gyventojams lengviau parduoti turimą būstą ir įsigyti kitą, didėja pasiūla, rinka tampa judresnė. Vis dėlto vien mokesčių pakeitimo nepakaks, kad situacija kardinaliai pasikeistų – įtaką daro ir būsto kainos, palūkanų normos, gyventojų pajamų lygis bei bendras ekonomikos fonas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pelno apmokestinimas priklausys nuo to, kiek laiko turtas buvo išlaikytas. Jei būstas parduodamas anksčiau nei po penkerių metų, taikomi progresiniai tarifai – nuo 15 proc. iki 32 proc., priklausomai nuo gauto pelno dydžio. Tad skubėti parduoti ne visuomet bus finansiškai naudinga.
Be to, nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir atnaujinta nekilnojamojo turto mokesčio tvarka. Pirmą kartą pagal naujas taisykles mokestį reikės sumokėti 2027 m. Pagrindinis gyvenamasis būstas bus apmokestinamas tik tuo atveju, jei jo mokestinė vertė viršys 450 tūkst. Eur. Jei turtas priklauso bendrasavininkams, ši riba gali siekti 900 tūkst. Eur. Tarifą, kuris svyruos nuo 0,1 proc. iki 1 proc., nustatys savivaldybės.
Kitas gyventojų turimas nekilnojamasis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. Eur vertės, taikant progresinius tarifus pagal bendrą turto vertę. Todėl planuojant pardavimą ar investicijas svarbu įvertinti ne tik galimą pelną, bet ir bendrą turimo turto struktūrą bei ilgalaikes išlaidas.
L. Žukovė pabrėžia, kad būsto pardavimas – tai ne vien emocinis, bet ir reikšmingas finansinis sprendimas. Prieš jį priimant verta įsivertinti turimos paskolos sąlygas, galimus išankstinio grąžinimo mokesčius, pajamų stabilumą ir ateities planus. Taip pat svarbu apgalvoti, ar naujas būstas bus perkamas iš karto, ar teks ieškoti laikinos nuomos.
Pasak ekspertės, strategiškai suplanuotas sprendimas leidžia išvengti skubotų pasirinkimų ir papildomų išlaidų. Nors mokestinė aplinka tampa lankstesnė, galutinį rezultatą vis tiek lemia asmeninė finansinė situacija ir ilgalaikiai tikslai.
