Diskusijos dėl grynųjų pinigų ateities Lietuvoje įgauna vis daugiau aistrų. Vieni siūlo riboti jų naudojimą dėl šešėlinės ekonomikos, kiti gina grynuosius kaip konstitucinę vertybę.
Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, konservatorių frakcijos atstovai siūlo priešingai – sumažinti ribą iki 3 tūkst. eurų ir net visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais tarp įmonių.
Tad ar Lietuvai jau atėjo laikas atsisakyti grynųjų pinigų?
Grynųjų ribojimas – smūgis šešėlinei ekonomikai?

Vienas svarbiausių argumentų riboti atsiskaitymus grynaisiais – tai šešėlinės ekonomikos mažinimas. Parlamentaras Mindaugas Lingė pažymi, kad šalyse, kuriose aktyviai kovojama su šešėliu, galioja dar griežtesnės ribos nei Lietuvoje: Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje siekia vos 1 000 eurų, Belgijoje ir Portugalijoje – 3 000 eurų.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje leidžiama atsiskaityti grynaisiais iki 5 000 eurų už sandorį. Tačiau pasak įstatymo pakeitimo iniciatorių, tokia riba palieka teisinių spragų.
Dažnai sumos išskaidomos, dalis sumokama grynaisiais, kita – bankiniu pavedimu, taip apeinant ribojimus. Konservatoriai siūlo šią išimtį panaikinti: jei sandoris viršija 3 000 eurų, jokių grynųjų – viskas tik pervedimu.
Finansų ministerija siūlo priešingą sprendimą?
Nors ministerija anksčiau nepritarė pasiūlymui grynųjų ribą didinti iki 15 tūkst. eurų, vėliau pati įregistravo siūlymą ją kelti iki 10 tūkst. eurų. Priežastis – tai buvo kompromisinis žingsnis „Nemuno aušros“ frakcijai, kuriai vadovauja Remigijus Žemaitaitis.
Jis teigia, kad ribojimai pažeidžia žmonių teises naudotis savo pinigais ir dirba bankų naudai.
Finansų ministras Gintautas Vaitiekūnas pripažino, kad grynųjų naudojimo rizikų yra, bet teigė, kad tai nebūtų „lemiamas veiksnys“ šešėlio mažinimui. Visgi STT, Lietuvos verslo konfederacija ir kiti ekspertai – prieš ribos didinimą, nes tai gali skatinti sukčiavimą ir mažinti PVM surinkimą.

Į diskusiją įsitraukė ir visuomenė. Zigmas Vaišvila bei Egidijus Čibirauskas pradėjo referendumo iniciatyvą, siekdami įtvirtinti Konstitucijoje teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Norint referendumą surengti, per 6 mėnesius būtina surinkti 300 000 parašų.
Jų tikslas – apsaugoti piliečių teisę naudotis grynaisiais ne tik įstatymų lygmeniu, bet ir kaip konstitucine nuosavybės dalimi. Ši iniciatyva susilaukė palaikymo iš tų, kurie baiminasi, kad pereinant prie visiškai skaitmeninių atsiskaitymų būtų pažeistos asmens laisvės ir sumažėtų galimybės apsirūpinti būtinais dalykais ekstremalios situacijos atveju.
Ką rodo Europos praktika?
Grynieji pinigai vis dar plačiai naudojami daugelyje Europos šalių, tačiau trendas aiškus – vis daugiau valstybių riboja grynųjų naudojimą ne dėl technologijų, o dėl mokesčių vengimo, korupcijos ir nusikalstamų veikų mažinimo. ES taip pat ruošia vieningus grynųjų ribojimus, ypač kovos su pinigų plovimu srityje.
Lietuvoje vis dar nemaža gyventojų dalis neturi išmaniųjų telefonų ar prieigos prie internetinės bankininkystės, ypač regionuose ar tarp vyresnio amžiaus žmonių. Be to, kyla klausimas – ar valstybė galėtų užtikrinti sklandų atsiskaitymų veikimą, jei kiltų technologiniai sutrikimai ar krizė?

Kol vieni siūlo visiškai atsisakyti grynųjų, kiti gina juos kaip konstitucinę teisę. Akivaizdu viena – skaitmeninė ekonomika įsibėgėja, o grynųjų naudojimas mažėja natūraliai.
Tačiau jų visiškas uždraudimas yra sudėtingas sprendimas, kuris turėtų būti pagrįstas ne tik kova su šešėliu, bet ir socialiniu teisingumu, technologiniu pasirengimu ir piliečių pasitikėjimu.
Tad šiandien svarbesnis klausimas ne ar, o kada ir kaip būtų tikslinga mažinti priklausomybę nuo grynųjų pinigų – išlaikant balansą tarp efektyvumo, skaidrumo ir žmogaus teisių.
