Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta gyventojų nusiskundimų, vieną dieną dar veikusį bankomatą jie randa išmontuotą, jo vietoje tik plakatas ar tuščia niša. Tai ne pavieniai atvejai, o masinės permainos.
Lietuvoje vyksta platus bankomatų tinklo pertvarkymas, kuris kai kur palieka gyventojus visai be galimybės išsiimti grynųjų. Bankai ir jų partneriai aiškina, kad tai susiję su besikeičiančiais atsiskaitymo įpročiais.
Vis daugiau žmonių renkasi mokėjimą kortelėmis ar mobiliosiomis programėlėmis, o net ir smulkieji prekeiviai ima naudoti bekontakčius atsiskaitymus. Tačiau bankomatų optimizavimas – ne vien tik technologinė pažanga.
Tai ir finansinis sprendimas. Bankai analizuoja, kur bankomatai naudojami mažiausiai, ir būtent ten nusprendžia jų atsisakyti. Tokiu būdu mažinami veiklos kaštai, koncentruojamasi į intensyviai naudojamas vietas.
Lietuvoje šiuo metu veikia ir bendras bankomatų tinklas „Medus“, jungiantis kelių bankų įrenginius. Tai leidžia klientams naudotis ir kitų bankų bankomatais be papildomų mokesčių. Visgi tai neguodžia tų, kuriems net ir vienintelis regioninis bankomatas tapo praeitimi.
Nukenčia regionai ir vyresnio amžiaus žmonės

Didžiuosiuose miestuose bankomatų tinklo pokyčiai dažnai vos pastebimi, vieno bankomato nebuvimą kompensuoja kitas, esantis netoliese. Tačiau regionuose situacija visai kitokia. Kai kuriose vietovėse tai būdavo vienintelis bankomatas, ir jo panaikinimas tampa rimta kliūtimi.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nėra įpratę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, tai reiškia sudėtingesnį priėjimą prie savo lėšų. Smulkieji prekybininkai ar paslaugų teikėjai, kurie dirba su grynaisiais, praranda dalį klientų, juk ne visi galės ar norės vykti į kitą miestą vien tam, kad išsigrynintų pinigų.
Be to, net ir technologijas aktyviai naudojantys žmonės kartais susiduria su situacijomis, kai grynieji – būtini. Pavyzdžiui, turgavietėse, kaimo šventėse, smulkiose dirbtuvėse ar vietinėse paslaugų vietose, kur kortelių skaitytuvų vis dar nėra.

Bankai rekomenduoja naudotis jų internetiniais žemėlapiais ar mobiliosiomis programėlėmis, kuriose nurodomos aktyvios vietos. Taip pat verta prenumeruoti savo banko naujienlaiškius, kai kurios finansinės įstaigos jau praktikuoja klientų informavimą apie planuojamus pokyčius.
Gyvenantiems toliau nuo miestų ar turintiems ribotas skaitmenines galimybes patariama pasidomėti alternatyvomis, ar artimiausia parduotuvė siūlo grynųjų išėmimą su kortele, ar galima pasiruošti iš anksto turint grynųjų atsargų.
Ar tai pabaigos pradžia?

Bankų sektorius aiškiai rodo kryptį – skaitmenizacija ir paslaugų perkėlimas į internetą. Naujų fizinių bankomatų greičiausiai nelaukia net didesni miestai, o regionuose išlaikyti dabartinį tinklą – dar mažiau tikėtina.
Visgi, čia svarbų vaidmenį galėtų atlikti valstybė ir savivalda. Mobiliųjų bankomatų projektai, regioninės bendruomenės sprendimai ar bendradarbiavimas su prekybininkais – tai būdai užtikrinti, kad nė vienas gyventojas neliktų be galimybės pasiekti savo pinigus.
Bankomatų mažėjimas nėra tik technologinė naujiena – tai ir socialinė problema. Ji liečia tūkstančius gyventojų ir reikalauja platesnės diskusijos apie tai, kaip išlaikyti prieigą prie finansinių paslaugų visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos ar skaitmeninio raštingumo.
Tad jei paskutinį kartą grynuosius išsiėmei savajame kvartale, gali būti, kad tai buvo paskutinis kartas. Pasitikrink.

