2025 m. Vokietijos šildymo įrangos rinkai buvo dviprasmiški. Iš viso parduota apie 627 tūkst. sistemų – tai 12 proc. mažiau nei metais anksčiau ir silpniausias rezultatas per pastaruosius penkiolika metų. Tačiau už šio bendro smukimo slypi akivaizdus struktūrinis pokytis: beveik pusė visų pirkėjų rinkosi šilumos siurblius.
Per metus jų parduota 299 tūkst., o tai sudarė 48 proc. visos rinkos. Lyginant su ankstesniais metais, šis segmentas šoktelėjo net 55 proc. ir aiškiai išsiveržė į priekį, palikdamas už nugaros dujinius kondensacinius katilus, kurių realizuota 229 tūkst. (36 proc.). Dar kuklesnė buvo tradicinių, nekondensacinių katilų paklausa – apie 47,5 tūkst. vienetų, arba 7 proc. rinkos.
Didžiausią nuosmukį patyrė skystojo kuro sistemos. Jų pardavimai susitraukė net 74 proc., ir 2025 m. tokie įrenginiai sudarė vos 4 proc. rinkos – apie 22,5 tūkst. vienetų. Dujinių katilų segmentas taip pat traukėsi – bendrai kritimas siekė 36 proc. Tuo tarpu biomasės sprendimai, pavyzdžiui, granulėmis kūrenami katilai, išlaikė stabilesnę kryptį: parduota 29 tūkst. įrenginių, o metinis augimas siekė 12 proc., kas leido šiai technologijai užimti 5 proc. rinkos.
Didžioji dalis šilumos siurblių – net 95 proc. – buvo „oras–vanduo“ tipo įrenginiai. Jų realizuota 283 tūkst. Geoterminiai sprendimai liko mažesnėje nišoje – apie 16 tūkst. instaliacijų. Pastebimas ir dar vienas pokytis: augo atskirų šilumos siurblių, skirtų tik buitiniam karštam vandeniui ruošti, paklausa. Šio segmento pardavimai pasiekė 49,5 tūkst. vienetų ir per metus padidėjo 20 proc.
Vokietijos šilumos siurblių asociacija (BWP) šiuos rezultatus sieja su stiprėjančiu vartotojų pasitikėjimu. Asociacijos vadovas Martinas Sabelis atkreipė dėmesį, kad vis daugiau gyventojų dujų ir skystojo kuro sistemas vertina kaip ekonomiškai ir politiškai rizikingas – dėl kainų svyravimo, tiekimo neapibrėžtumo bei poveikio klimatui.
Reikšmingą postūmį suteikė ir valstybės parama. 2025 m. išduota daugiau nei 288 tūkst. leidimų subsidijoms šilumos siurbliams įsigyti – tai 91 proc. daugiau nei metais anksčiau. Finansinę paramą administruoja valstybinis plėtros bankas „KfW“, o ji daugiausia skiriama jau eksploatuojamiems pastatams. Būtent šiame segmente sugeneruojama apie 80 proc. visų šilumos siurblių pardavimų.
Tai rodo, kad modernizacija vyksta ne tik naujos statybos projektuose. Priešingai nei dažnai teigiama, šilumos siurbliai vis dažniau diegiami senesniuose pastatuose, keičiant taršias sistemas į mažiau aplinką veikiančius sprendimus. Nors bendra rinka susitraukė, 2025 m. aiškiai parodė kryptį, kuria juda Vokietijos šildymo sektorius.
