Didžiausia Saulės sistemos planeta tapo šiek tiek mažesnė. Ne fiziškai, o dėl gerokai patikslintų matavimų: paaiškėjo, kad iki šiol tiksliai nežinojome tikrųjų Jupiterio matmenų.
Naujausiais duomenimis, Jupiterio spindulys ties pusiauju siekia 71 488 kilometrus, o atstumas nuo planetos centro iki šiaurinio ašigalio yra 66 842 kilometrai. Tai reiškia, kad ties pusiauju planeta yra po 4 kilometrus siauresnė iš kiekvienos pusės, o ties ašigaliais – po 12 kilometrų labiau „suplota“, nei manyta anksčiau.
Nors šie skirtumai gali pasirodyti nedideli, mokslininkai pabrėžia, kad tokie patikslinimai yra itin svarbūs planetos modeliams.
„Šie keli kilometrai yra reikšmingi,“ aiškina Izraelio Veicmano mokslo instituto planetų mokslininkas Eli Galanti. „Nedideli spindulio pokyčiai leidžia daug geriau suderinti Jupiterio vidaus modelius tiek su gravitacijos, tiek su atmosferos duomenimis.“
Ankstesni Jupiterio dydžio ir formos įvertinimai rėmėsi dar aštuntajame dešimtmetyje NASA zondų „Voyager“ ir „Pioneer“ atliktais radijo okultacijos (RO) matavimais. Šis metodas veikia taip: zondams siunčiant radijo signalus į Žemę iš „už“ Jupiterio, dalis bangų nukrypsta ir lūžta planetos atmosferoje. Iš to, kiek ir kaip pakinta signalas, galima apskaičiuoti planetos dydį.
Iki šiol astronomai turėjo vos šešis tokius RO matavimus – tai buvo labai mažas duomenų rinkinys tokiam sudėtingam objektui kaip Jupiteris.
Situacija pasikeitė 2021 metais, kai NASA zondą „Juno“ nukreipė į naują orbitą. Ji pirmą kartą leido, žvelgiant iš Žemės, zondui judėti už planetos disko. Tai suteikė galimybę reguliariai atlikti naujus radijo okultacijos matavimus ir taikyti pažangesnius duomenų apdorojimo metodus.
„Sekėme, kaip radijo signalai linksta keliaudami per Jupiterio atmosferą. Šią informaciją pavertėme išsamiais temperatūros ir tankio žemėlapiais ir gavome iki šiol aiškiausią Jupiterio dydžio bei formos vaizdą,“ pasakoja Veicmano mokslo instituto planetų mokslininkė Marija Smirnova.
Jupiterio formą veikia ir ypač stiprūs vėjai, apie kuriuos dabar žinoma gerokai daugiau. Anksčiau, trūkstant tikslių jų matavimų, jų įtaka buvo priverstinai ignoruojama skaičiuojant planetos dydį. Naujesni tyrimai nustatė šių vėjų savybes, todėl Galanti ir jo kolegos galėjo įtraukti juos į atnaujintus Jupiterio modelius.
4 ar 12 kilometrų skirtumas kosminiais masteliais gali atrodyti menkniekis, tačiau tiksliai žinomi parametrai yra esminiai siekiant suprasti dujines milžines – ne tik mūsų Saulės sistemoje, bet ir aplink kitas žvaigždes skriejančias egzoplanetas. Tokie duomenys leidžia geriau modeliuoti jų vidinę sandarą, gravitacijos lauką, atmosferos dinamiką ir evoliuciją.
