Kometa 41P/Tuttle–Giacobini–Kresak, priskiriama vadinamajai Jupiterio kometų šeimai, pastaraisiais metais elgiasi taip neįprastai, kad mokslininkai ima svarstyti apie galimą jos suirimą per artimiausius dešimtmečius. Naujausi duomenys, gauti pakartotinai išanalizavus Hablo kosminio teleskopo nuotraukas, rodo ne tik staigų kometos sukimosi sulėtėjimą, bet ir visišką sukimosi krypties pasikeitimą.
Astronomai neįprastą 41P/Tuttle–Giacobini–Kresak elgesį užfiksavo jai priartėjus prie Saulės 2017 m. balandį. Per labai trumpą laiką – vos per du mėnesius – kometos branduolio sukimosi periodas pailgėjo daugiau nei du kartus: maždaug nuo 20 iki 53 valandų.
Pasak mokslininkų, tokį pokytį galėjo lemti aktyvūs dujų ir dulkių išsiveržimai iš kometos branduolio paviršiaus. Šios reaktyvinės čiurkšlės veikia tarsi „varikliai“: jos sukuria sukimo momentą, kuris gali smarkiai sulėtinti arba, priešingai, pagreitinti dangaus kūno sukimąsi.
Dar labiau nustebino tai, kas paaiškėjo kometai vėl patekus į stebėjimų lauką 2017 m. pabaigoje. Tuomet nustatyta, kad jos sukimosi periodas sutrumpėjo iki 14,4 valandos. Tai reiškia, jog tarp balandžio ir gruodžio kometos branduolys, tikėtina, pirmiausia turėjo visiškai sustoti, o vėliau pradėti suktis priešinga kryptimi. Skaičiavimai rodo, kad šis „sustojimo momentas“ greičiausiai įvyko apie 2017 m. birželį.
Mažas branduolys ir blėstanti veikla
Papildomi matavimai atskleidė, kad kometos branduolio skersmuo siekia apie 500 metrų. Dabartinius duomenis palyginus su 2000-ųjų pradžioje atliktais stebėjimais, matyti, kad kometos aktyvumas palaipsniui mažėja: aktyvi, dujas ir dulkes išskirianti paviršiaus dalis pastebimai sumažėjo.
Tai leidžia manyti, jog kometa pamažu evoliucionuoja: jos paviršius kinta, o lakiosios medžiagos – pirmiausia ledai, kurie garuoja kometai priartėjus prie Saulės – po truputį senka.
Galimas suirimas per kelis dešimtmečius
Mokslininkai įspėja, kad tokie chaotiški ir ryškūs sukimosi pokyčiai gali turėti pražūtingų pasekmių pačiai kometai. Jei branduolio „užsukimas“ kartosis arba stiprės, didėjant vidinėms mechaninėms įtampoms, pagal pesimistinį scenarijų 41P/Tuttle–Giacobini–Kresak gali suirti dar per kelis artimiausius dešimtmečius.
Toks scenarijus reikštų, kad kometa sunyktų gerokai anksčiau, nei baigtųsi jos „dinaminis gyvenimas“ Saulės sistemoje – t. y. iki tol, kol gravitacinės sąveikos su kitais kūnais natūraliai išmestų ją iš dabartinės orbitos arba ją reikšmingai pakeistų.
Hablo teleskopo vaidmuo
Šias išvadas leido padaryti išsamus 2017 m. Hablo kosminio teleskopo nuotraukų peržiūrėjimas ir pakartotinė analizė. Dėl didelės erdvinės raiškos ir galimybės tiksliai sekti šviesio bei struktūrų pokyčius kometos komoje tapo įmanoma atkurti jos sukimosi dinamiką ir nustatyti net tokį ekstremalų reiškinį kaip visiškas sukimosi krypties pasikeitimas.
Ateities stebėjimai turėtų padėti tiksliau įvertinti, ar kometa iš tiesų artėja prie katastrofiško suirimo, ar jos sukimasis stabilizuosis, kai aktyviausios paviršiaus sritys išseks, o reaktyviniai išsiveržimai susilpnės.
