Archeologinių kasinėjimų metu Žemutinėje Galilėjoje aptiktas nedidelis, tačiau išskirtinai reikšmingas radinys – maždaug 2700 metų senumo akmeninis antspaudas. Šis artefaktas verčia iš naujo permąstyti įprastą senovės Artimųjų Rytų politinio žemėlapio vaizdinį.
Antspaudas rastas Tel Richeše – vietovėje, kuri istoriškai siejama su konkuruojančia Izraelio Karalyste. Vien šis faktas skatina iš naujo įvertinti, kokio masto iš tiesų buvo kaimyninės Judėjos Karalystės įtaka ir kokiomis kryptimis galėjo vykti jos plėtra.
Medžiaga ir simbolika rodo aukšto rango valdininką
Antspaudas išraižytas iš karneolio – pusbrangio mineralo, pasižyminčio raudonai oranžiniu atspalviu. VIII a. pr. Kr. toks akmuo buvo retas, todėl vargu ar galėjo priklausyti atsitiktiniam žmogui. Ant jo išgraviruotas sparnuotas grifas – mitinė būtybė, jungianti liūto ir erelio bruožus.
Tokie privatūs antspaudai anuomet buvo naudojami dokumentams ir nuosavybei patvirtinti. Jie veikė panašiai kaip šiandieniniai asmeniniai parašai ar institucijų spaudai: padėdavo užantspauduoti korespondenciją, patvirtinti sandorius ir įteisinti dokumentus.
„Tokie antspaudai, priklausę privatiems asmenims, buvo naudojami dokumentams pasirašyti ir faktiškai – nuosavybei patvirtinti“, – aiškina kasinėjimų ekspedicijai vadovaujantis Yuvalis Gadotas.
Brangi žaliava ir aukšta atlikimo kokybė leidžia daryti tvirtą išvadą: tai buvo elito atstovui priklausęs objektas.
„Manome, kad toks antspaudas, pagamintas iš pusbrangio akmens, greičiausiai priklausė aukšto rango Judėjos Karalystės administracijos pareigūnui“, – pabrėžia Y. Gadotas.
Radinys rodo, kad savo klestėjimo laikotarpiu Judėjos Karalystė ne tik stiprėjo ekonomiškai, bet ir galėjo siųsti savo atstovus į teritorijas, kurios tradiciškai laikytos svetimomis. Tikėtina, jog tai buvo ne paprastas pirklys, o centrinės valdžios pasiuntinys ar administratorius.
Svetimas motyvas Judėjos karalystės tarnyboje
Ne mažiau intriguoja ir pats dekoratyvinis motyvas. Sparnuoto grifo atvaizdas labiau būdingas ne judėjų, o finikiečių kultūrai – įtakingai prekybinei civilizacijai rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Finikiečių menas ir ikonografija buvo plačiai paplitę ir darė ryškų poveikį visam regionui.
„Grifo motyvas yra būdingas finikiečių kultūrai, kuri tuo laikotarpiu mūsų regione buvo plačiai paplitusi. Antspaudas galėjo priklausyti judėjų valdininkui, perėmusiam finikietišką kultūrinį stilių, arba atspindėti daugiakultūrį regiono pobūdį“, – teigia kasinėjimų bendravadovis Yftažas Šalevas.
Archeologai svarsto kelias galimas interpretacijas. Viena jų – kad judėjų pareigūnas sąmoningai pasirinko finikietišką simboliką, siekdamas lengviau veikti daugiatautėje prekybos ir politikos aplinkoje. Kita – kad Žemutinė Galilėja buvo savotiškas kultūrinis „lydymo katilas“, kuriame stiliai natūraliai maišėsi, o politinės bei kultūrinės tapatybės buvo lankstesnės, nei dažnai įsivaizduojama.
Kol kas neatmetama nė viena iš šių hipotezių – nei asmeninis finikietiškos mados perėmimas, nei platesnis, daugiakultūris regiono kontekstas.
Netikėtai plati Judėjos karalystės įtaka
Tokio antspaudo radimas šiaurėje leidžia manyti, kad Judėjos Karalystės įtaka galėjo siekti gerokai toliau, nei manyta iki šiol. Anksčiau panašūs antspaudai beveik visada būdavo aptinkami pietuose – pačioje Judėjos šerdyje. Todėl Tel Richeše rastas pavyzdys Galilėjoje yra itin išskirtinis.
Tel Richešo kasinėjimai vykdomi jau ne vienerius metus, o kiekvienas sezonas pateikia naujų istorijos „dėlionės“ detalių. VIII a. pr. Kr. buvo didelių geopolitinių permainų metas: šiaurinė Izraelio Karalystė silpo ir galiausiai žlugo Asirijos spaudžiama, o Judėja tuo pat metu palaipsniui stiprėjo.
Rastas antspaudas, regis, patvirtina prielaidą, kad Jeruzalė mėgino perimti dalies šiaurinių teritorijų kontrolę arba bent jau išplėsti savo politinės ir ekonominės įtakos zoną ten, kur Izraelio Karalystės galios silpnėjo.
Žinoma, vienas artefaktas dar neįrodo ilgalaikės teritorinės aneksijos. Vis dėlto jis gali liudyti konkrečią politinę ar administracinę misiją, laikiną prekybos postą arba glaudesnius Judėjos valdovų ryšius bei sąjungas su vietos Galilėjos elitu.
