Gavote milžinišką sąskaitą už elektrą po sausio šalčių? ESO pataria, ką galite padaryti nedelsiant (1)

Šių metų sausis gyventojams priminė tikrą žiemą, o su seniai patirtais šalčiais grįžo ir didesnės sąskaitos už elektrą. Pirmojo metų mėnesio mokėjimai daugeliui buvo aukštesni nei įprastai, o tam įtakos turėjo ne vienas veiksnys.

Energetikos specialistai pažymi, kad sausį didmeninė elektros kaina biržoje šoktelėjo į vienas aukščiausių per pastaruosius metus pozicijų. Tam įtakos turėjo keli sutapę faktoriai: itin žema oro temperatūra, išaugusi elektros paklausa bei sumažėjusi atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.

Kaip aiškina ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė, šios aplinkybės tiesiogiai atsispindėjo tiekėjų planuose ir garantiniame tiekime, todėl daliai vartotojų kilovatvalandės kaina tapo didesnė.

Vis dėlto, anot jos, svarbiausias sąskaitų augimo veiksnys buvo ne vien kainų svyravimai, o pats suvartotos elektros kiekis. Dėl šalčio daugelis namų ūkių, ypač besišildančių elektra, naudojo gerokai daugiau energijos.

Grindinis šildymas, elektriniai radiatoriai ar šilumos siurbliai esant itin žemai temperatūrai dirba intensyviau ir mažiau efektyviai, todėl sunaudoja daugiau elektros. Tai ypač aktualu oras–oras ar oras–vanduo tipo šilumos siurbliams, kurių efektyvumas krenta stipriai atšalus.

Prie didesnių mokėjimų prisidėjo ir nuo 2026 m. sausio padidinta valstybės reguliuojama tinklų persiuntimo dedamoji – už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę gyventojai moka maždaug 1 centu daugiau nei pernai. Nors šis pokytis nėra esminis, kartu su išaugusiu suvartojimu jis taip pat turėjo įtakos galutinei sumai.

Kol šalčiai dar nesitraukia, ESO ragina gyventojus įvertinti savo vartojimo įpročius ir ieškoti galimybių optimizuoti išlaidas. Tie, kurie yra pasirinkę su biržos kaina susietą planą, turėtų sekti kainų svyravimus – jei prognozuojamas pigesnis laikotarpis, galima planuoti intensyvesnį šildymą, o kainoms kylant – mažinti vartojimą.

Turintiems išmaniuosius skaitiklius rekomenduojama pasinaudoti savitarnos sistema ir peržiūrėti detalius suvartojimo duomenis 15 minučių intervalais. Tai leidžia pamatyti, kurie prietaisai ar laikotarpiai generuoja didžiausias sąnaudas, ir atitinkamai koreguoti naudojimą.

Specialistai taip pat pataria vengti dažnų temperatūros svyravimų patalpose. Staigus šildymo didinimas ir mažinimas verčia šilumos siurblius dirbti neefektyviai. Pastovi, šiek tiek žemesnė temperatūra gali padėti sutaupyti – net sumažinus ją vienu laipsniu, šildymui sunaudojamos elektros kiekis gali sumažėti apie 5–7 proc.

Atsargiai reikėtų naudoti ir papildomus elektrinius šildytuvus. Vidutiniškai jie sunaudoja apie 2 kWh per valandą, todėl per parą vienas toks prietaisas gali „sudeginti“ 30 kWh ar net daugiau. Taip pat verta išjungti nenaudojamus prietaisus, paliktus budėjimo režime – nors jų sąnaudos atrodo menkos, ilgainiui jos susideda į apčiuopiamą sumą.

ESO primena, kad išmanųjį skaitiklį turintys vartotojai jau kitą dieną gali matyti išsamius suvartojimo duomenis savitarnoje. Tai suteikia galimybę operatyviai įvertinti, kas labiausiai prisidėjo prie padidėjusios sąskaitos, ir imtis konkrečių veiksmų jai sumažinti.