Pastarųjų savaičių šalčiai Lietuvoje tapo savotišku testu – ne tik žmonių kantrybei, bet ir namų šildymo sistemoms. Socialiniuose tinkluose netrūksta įrašų apie stringančius šilumos siurblius, netikėtai išaugusias elektros sąskaitas ir klausimus, kodėl vienuose namuose šilta, o kituose – vos ne vėsu, nors įranga ta pati.
Vieni gyventojai dalijasi nuotraukomis su apledėjusiais lauko blokais, kiti klausia, ar normalu, kad per mėnesį sunaudota daugiau nei tūkstantis kilovatvalandžių. Skaičiai skiriasi kardinaliai: vienas mini 785 kWh už 80 kvadratų namą, kitas – 1450 ar net 1700 kWh visam namų ūkiui. Atsiranda ir tokių, kurie sausį suskaičiavo 1120 kWh, o dar kiti baiminasi, ar tiekėjas tikrai teisingai apskaičiavo suvartojimą. Tokie skirtumai kelia nerimą ir skatina ieškoti paaiškinimų.
Diskusijose netrūksta ir techninių klausimų. Žmonės teiraujasi, kodėl ventiliatorius ima skleisti neįprastus garsus, nors akivaizdaus ledo nesimato, ar kodėl sistema rodo, kad veikia, bet patalpos vis tiek nešyla. Kai kurie klausia, kada įsijungia atsarginis šildymas – ar tada, kai dingsta ryšys su lauko bloku, ar kai įrenginys apsitraukia šerkšnu. Kiti dalijasi savotiškais „liaudiškais“ patarimais – tikrina namų sandarumą, įtaria per silpną siurblį ar netinkamai sureguliuotas kreives.
Vis dėlto specialistai primena, kad dalis problemų – ne gedimai, o fizikos dėsnių pasekmė. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas Marius Praspaliauskas aiškina, kad šilumos siurblys pats šilumos negamina – jis ją perkelia. Net esant minusinei temperatūrai, ore vis dar yra energijos, tik ją „paimti“ ir pakelti iki komfortiško lygio reikia daugiau pastangų.
Kai lauke –20 ar –30 laipsnių, kompresorius dirba intensyviau, sunaudoja daugiau elektros, o efektyvumas krenta. Be to, lauko bloke kaupiasi šerkšnas, todėl sistema periodiškai persijungia į atitirpinimo režimą. Tuo metu dalis energijos skiriama ne namų šildymui, o paties įrenginio atitirpinimui. Tai neišvengiamai didina sąnaudas.
Kai kuriais atvejais siurblys tarsi „nenustoja veikti“, bet tiesiog nebesugeba efektyviai paimti šilumos iš lauko. Tada įsijungia elektrinis tenas ar kita atsarginė šildymo priemonė, o šildymas tampa beveik grynai elektrinis – brangus ir mažiau ekonomiškas. Jei dar prisideda elektros tiekimo sutrikimai ar įtampos svyravimai, situacija komplikuojasi dar labiau. Dingus elektrai, neveikia nei siurblys, nei kiti elektros pagrindu veikiantys šildymo sprendimai – lieka tik židinys ar kieto kuro katilas.
Prie sutrikimų dažnai prisideda ir netinkamai parinkta ar sureguliuota sistema. Per silpnas siurblys, užsiteršę filtrai, oro burbulai sistemoje, nepakankamas vandens srautas, šaltnešio nuotėkis ar netinkamai sureguliuota cirkuliacija gali tapti kritiniais veiksniais per speigus. Ne mažiau svarbus ir pats pastatas – nesandariuose namuose net ir gerai veikianti sistema gali „nepavežti“.
Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos klimatas iš esmės šilumos siurbliams yra tinkamas – dauguma žiemų nėra ekstremalios. Tačiau šalčio bangos ir drėgni periodai apie nulį sudaro palankias sąlygas šerkšnui, todėl sistema turi būti parinkta atsižvelgiant į realų namo šilumos poreikį. Ypač svarbu, su kokia šildymo sistema ji derinama – grindinis šildymas leidžia dirbti žemesnėmis temperatūromis ir efektyviau, o radiatoriams reikalinga aukštesnė temperatūra mažina ekonomiškumą.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą – poveikį elektros rinkai. Jo teigimu, didžiausių speigų metu sutampa du nepalankūs veiksniai: mažiausias šilumos siurblių efektyvumas ir aukščiausios elektros kainos. Jis pateikia savo namų pavyzdį: 2026 m. sausį siurblys sunaudojo 1949 kWh, o vidutinis COP siekė 1,7, kai kuriomis valandomis nukritęs žemiau 1 dėl atitirpinimo režimo. Esant vidutinei maždaug 28 ct/kWh kainai su visais mokesčiais, šildymas ir karšto vandens ruošimas per mėnesį kainavo apie 550 Eur.
Anot jo, kai per speigus visi siurbliai vienu metu dirba maksimaliu režimu, susidaro didžiuliai elektros vartojimo pikai. Tai apkrauna tinklus ir prisideda prie kainų augimo visiems vartotojams. Augant šių įrenginių skaičiui, ši problema gali tik stiprėti.
Todėl klausimas, kodėl vieniems siurbliai veikia be trikdžių, o kitiems kelia rūpesčių, dažniausiai neturi vieno atsakymo. Tai gali būti ir netinkamai parinkta galia, ir prastas namo sandarumas, ir sureguliavimo klaidos, ir paprasčiausiai atšiaurių orų nulemti fizikiniai procesai. Speigai tik išryškina silpnąsias vietas – tiek technines, tiek sistemines.
