Mėgstate gausų derlių, tačiau nenorite rūpintis mėšlo atvežimu ir paskleidimu? Yra paprastesnis ir gerokai lengviau įgyvendinamas būdas atgaivinti dirvožemį – anksti pavasarį pasėti vieną ypač veiksmingą sideratinį augalą. Tinkamai parinktas ir laiku įterptas sideratas gali reikšmingai pagerinti dirvos derlingumą.
Patyrę daržininkai pataria iškart nutirpus sniegui sėti garstyčias. Jos greitai sudygsta, sparčiai auga ir per kelias savaites sukaupia daug žaliosios masės. Būtent ši masė, įterpta į dirvą, tampa natūralia trąša.
Garstyčios laikomos vienu geriausių pavasarinių sideratų. Jų šaknys gali siekti net iki dviejų metrų gylio ir iš gilesnių dirvos sluoksnių „iškelti“ augalams naudingas maisto medžiagas. Taip gerinama ne tik dirvos maistinė sudėtis, bet ir jos struktūra.
Šis augalas purena dirvą ir didina jos oro bei vandens pralaidumą. Įterpus garstyčias, žemė tampa puresnė, lengviau apdirbama ir tinkamesnė daržovėms ar kitoms kultūroms auginti. Tai ypač aktualu sunkesnėms, suslėgtoms dirvoms.
Papildomas privalumas – natūrali apsauga nuo kenkėjų. Garstyčių šaknyse ir žaliojoje masėje esantys eteriniai junginiai gali atbaidyti dalį dirvožemio kenkėjų, todėl sumažėja poreikis naudoti chemines priemones.
Sėti garstyčias nesudėtinga: pakanka lengvai supurenti dirvą ir tolygiai paskleisti sėklas. Kuo anksčiau pavasarį tai padarysite, tuo geriau, nes žemė paprastai dar būna pakankamai drėgna, todėl dažniausiai papildomai laistyti nereikia.
Maždaug po mėnesio, kol augalai dar nepradėjo brandinti sėklų, garstyčias reikėtų nupjauti ir įterpti į dirvą. Tai galima padaryti perkasus arba įmaišius žaliąją masę į viršutinį dirvos sluoksnį. Per kelias savaites ji pradeda irti ir maitinti dirvą.
Garstyčių žaliojoje masėje gausu organinių medžiagų, taip pat azoto, fosforo ir kalio. Įterpus ją į dirvą, pagerėja jos derlingumas ir sumažėja papildomo tręšimo poreikis. Dėl šios priežasties šis metodas neretai lyginamas su gausiu mėšlo naudojimu.
Šis būdas ypač tinka išsekusiems ar anksčiau mažiau derlingiems plotams. Reguliariai auginant sideratus galima atkurti dirvos gyvybingumą ir sudaryti geresnes sąlygas būsimoms kultūroms. Svarbiausia – nevėluoti su sėja ir laiku įterpti žaliąją masę į dirvą.
