Natūralios žolelių arbatos gali būti puikus kasdienės odos priežiūros papildymas. Jos neveikia kaip „stebuklinga piliulė“, tačiau ilgainiui gali padėti organizmui slopinti uždegiminius procesus, reguliuoti riebalų (sebumo) išsiskyrimą ir palaikyti natūralius detoksikacijos mechanizmus. Šiame tekste aptariama, kaip kelios paprastos, nebrangios žolelės gali prisidėti prie švaresnės, ramesnės odos, ir ką verta prisiminti, jei vargina aknė.
Jei tikitės stebuklingos lazdelės, kuri akimirksniu panaikins visus odos trūkumus, jos čia nerasite. Tačiau jei ieškote natūralių būdų, galinčių padėti palaikyti odos sveikatą ir geresnę išvaizdą, žolelių arbatos gali tapti labai naudinga pagalba.
Žolelės dažniausiai veikia švelniai, bet nuosekliai: gali prisidėti prie uždegimo mažinimo, sebumo balanso ir organizmo „apsivalymo“ procesų. Ilgainiui tai gali atsispindėti ir odoje: mažiau paraudimų, retesni išberimai, ramesnė ir tolygesnė veido spalva.
Svarbiausi du dalykai – reguliarumas ir kantrybė. Žolelių poveikis paprastai nepasimato per vieną vakarą, tačiau nuolat vartojamos jos gali atnešti pastebimų pokyčių.
Žalioji arbata
Žaliąją arbatą gėriau dar gerokai iki tol, kol išpopuliarėjo mača. Laikui bėgant ji tapo nuolatine dienos dalimi, o maždaug po mėnesio reguliaraus vartojimo pastebėjau, kad oda tapo ramesnė, o naujų spuogų atsiranda rečiau.
Tai siejama su polifenoliais, pasižyminčiais priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu. Praktikoje tai gali reikšti pagalbą reguliuojant sebumo išsiskyrimą ir apsaugą nuo oksidacinio streso, kuris prisideda prie odos senėjimo ir uždegimų. Nors rezultatai nebūna momentiniai, nuosekliai geriant žaliąją arbatą pokyčiai ilgainiui gali tapti akivaizdūs.
Hibiskas
Pirmą kartą apie hibiską išgirdau, kai gydytoja jį rekomendavo dėl padidėjusio cholesterolio. Atvirai sakant, rūgštokas skonis niekada nebuvo mano mėgstamiausias, tačiau dėl sveikatos kartais verta pasistengti. Vėliau, labiau pasidomėjusi, supratau, kad jo nauda gali būti gerokai platesnė.
Hibiskas dažnai įvardijamas kaip itin gausus antioksidantų šaltinis: jis padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir gali prisidėti prie odos senėjimo procesų lėtinimo. Jame esančios organinės rūgštys (pvz., hibisko, obuolių, citrinų) švelniai eksfolijuoja, t. y. padeda šalinti negyvas odos ląsteles, todėl veido oda gali atrodyti skaistesnė. Be to, hibiskas neretai minimas kaip raminantis pasirinkimas, tinkantis jautriai, sudirgusiai odai, ypač jei ji linkusi rausti.
Ramunėlė
Paauglystėje, kai vargino aknė, močiutė nuolat kartodavo: „gerk ramunėlę“. Tuomet į tai nežiūrėjau rimtai, tačiau vėliau, pradėjusi daugiau domėtis oda ir sveikata, vis dažniau susidurdavau su ramunėlės naudos paminėjimais.
Ramunėlė dažnai vertinama dėl priešuždegiminio, antibakterinio ir raminamojo poveikio. Ji laikoma švelnia, todėl paprastai tinka net jautresnei odai. Ramunėlę galima naudoti ne tik kaip arbatą, bet ir išoriškai – pavyzdžiui, kaip toniką sudirgusiai odai.
Norint pasigaminti paprastą ramunėlių toniką, pakanka užplikyti arbatą, palaukti, kol ji visiškai atvės, ir tuomet švelniai nuvalyti veidą ramunėlių užpilu sudrėkintu vatos diskeliu. Toks tonikas gali padėti sumažinti paraudimą ir suteikti daugiau komforto.
Dirvinis asiūklis
Ilgą laiką dirvinį asiūklį siejau tik su maisto papildais plaukams, tačiau vėliau pradėjau labiau domėtis ir jo poveikiu odai.
Asiūklis yra žinomas kaip silicio šaltinis, o silicis dalyvauja kolageno sintezėje ir gali prisidėti prie odos stangrumo bei elastingumo palaikymo.
Reguliariai gerdama asiūklio arbatą pastebėjau, kad veido oda atrodo „tvirtesnė“, mažiau suglebusi. Taip pat asiūklis siejamas su odos regeneracijos skatinimu ir gali padėti reguliuoti sebumo išsiskyrimą, todėl neretai rekomenduojamas riebesnei, problematiškai odai ir aknės atvejais.
Mityba turi didelę reikšmę
Žolelės – tik dalis viso paveikslo. Kai pradėjau sąmoningiau vertinti mitybą, aiškiau pamačiau, kaip stipriai odą veikia cukrus, itin perdirbtas maistas ir nereguliarūs valgymo įpročiai.
Net ir pačios geriausios žolelių arbatos neatskleis viso savo potencialo, jei organizmas nuolat patiria perkrovą ir disbalansą. Puodelis žolelių arbatos gali būti vertinga pagalba, tačiau pagrindas vis tiek išlieka kasdienė, nuosekli savirūpa: subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis, kokybiškas miegas ir streso mažinimas.
Kaip įtraukti žoleles į kasdienę rutiną?
Įtraukdama žoleles į kasdienybę, stengiuosi skirti laiko ir stebėti organizmo reakcijas. Paprastai nemaišau visko iš karto ir nevartoju kelių stiprių nuovirų vienu metu.
Dažniausiai kelioms savaitėms pasirenku vieną žolelių arbatą, o vėliau, jei noriu, ją pakeičiu kita. Toks „keitimas pamainomis“ man pasiteisina labiausiai, nes leidžia tiksliau suprasti, kas iš tiesų tinka mano odai ir savijautai.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jei vargina stipri aknė, dažni skausmingi uždegiminiai spuogai arba kyla įtarimų dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Žolelės gali būti vertinga pagalba, tačiau jos nepakeičia išsamaus ištyrimo ir, jei reikia, gydymo. Mano atveju jos tapo prasminga platesnės, kompleksinės priežiūros dalimi – kartu su mitybos korekcijomis, tinkama odos higiena ir medicinine konsultacija. Būtent kaip papildanti, o ne pakeičianti priemonė, žolelių arbatos dažniausiai ir yra naudingiausios.
