Pastaraisiais metais Baltijos šalys vis dažniau kalba apie saugumą ne kaip apie abstrakčią sąvoką, o kaip apie konkrečius veiksmus. Sprendimai tampa apčiuopiami – nuo infrastruktūros iki realių inžinerinių projektų pasienyje. Tai jau nebe diskusijų, o įgyvendinamų planų etapas.
Estija ir Latvija žengia dar vieną žingsnį stiprindamos savo gynybinius pajėgumus. Viešasis pirkimas, paskelbtas bendromis pastangomis, rodo aiškų pasirengimą investuoti į ilgalaikę sienų apsaugą. Kalbama ne apie simbolinius sprendimus, o apie fizinius įtvirtinimus, kurie turės konkrečią funkciją.
Estijos gynybos investicijų centras „RKIK“ kartu su Latvijos gynybos ministerija paskelbė viešąjį pirkimą dideliam kiekiui betoninių bunkerių įsigyti. Estija planuoja įsigyti iki 600 tokių statinių, kurie bus skirti rytinės sienos stiprinimui ir integruoti į bendrą Baltijos gynybos liniją.
Ieškoma įmonių, galinčių pagaminti didelius kiekius betoninių bunkerių ir užtikrinti jų pristatymą į specialias sandėliavimo zonas. Bendras pirkimas jau paskelbtas viešųjų pirkimų registre, todėl procesas vyksta skaidriai ir laikantis visų nustatytų reikalavimų.
„Pirmieji Baltijos gynybos linijos bunkeriai jau pristatyti, o jų įrengimas pamažu vyksta pietryčių ir šiaurės rytų Estijoje. Įgyta patirtis suteikia mums pasitikėjimo dabar žengti į priekį su didelio masto bunkerių pirkimu“, – sakė „RKIK“ direktoriaus pavaduotojas Asko Kivinukas.
Šie žodžiai rodo, kad sprendimas remiasi praktika. Pirmasis etapas leido įvertinti tiek techninius, tiek logistinius aspektus, todėl dabar galima tiksliau planuoti tolesnius veiksmus. Kitaip tariant, projektas juda ne aklai, o remdamasis jau sukaupta patirtimi.
Bendras Estijos ir Latvijos pirkimas turėtų padėti sutaupyti nemažai lėšų. Perkant didesnį kiekį vienu metu, galima optimizuoti gamybą ir transportavimą, taip pat pasiekti geresnes kainų sąlygas. Tai svarbus veiksnys, kai kalbama apie šimtus betoninių konstrukcijų.
Estija jau yra pastačiusi visas anksčiau įsigytas kliūtis priekinėse sandėliavimo aikštelėse. Įrengti pirmieji bunkeriai, tęsiami prieštankinio griovio statybos darbai. Tai rodo, kad Baltijos gynybos linija nėra tik planas popieriuje – ji nuosekliai formuojama realybėje.
„RKIK“ siekia užbaigti šiuo metu suplanuotos apimties darbus iki 2027 metų pabaigos. Nors terminas ambicingas, jau atlikti darbai leidžia manyti, kad projektas vyksta pagal numatytą grafiką.
Baltijos gynybos linija yra bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos iniciatyva. Jos tikslas – sustabdyti galimą priešo karinį puolimą nuo pat pirmųjų metrų prie valstybės sienos ir taip suteikti daugiau laiko reagavimui.
Šis projektas tampa platesnės regioninės strategijos dalimi. Baltijos šalys vis dažniau veikia koordinuotai, dalijasi atsakomybe ir planuoja ilgalaikius sprendimus. Betoninių bunkerių pirkimas – dar vienas konkretus žingsnis, rodantis, kad saugumas čia suvokiamas kaip nuoseklus ir bendras darbas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
