Tęsiantis diskusijoms dėl Lietuvos pozicijos Kinijos bei Taivano klausimu, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu jam, kaip diplomatijos vadovui, skirta užduotis Pekino atžvilgiu yra aiški. Tuo metu su Taivanu, pasak K. Budrio, reikia rasti bendrą sutarimą dėl tolimesnio veiksmų plano.
„Turėtume su Taivanu konkrečiai sutarti dėl mūsų veiksmų plano, kaip mes įgyvendinsime tas užmačias, lūkesčius, kurie buvo iškelti (…). Šįsyk norime susitarti ir susidėlioti planelį (…). Su ta mintimi ir viltimi einame dirbti. Užsienio reikalų ministerija (URM) apsiima pacentruoti šį klausimą“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė K. Budrys.
„Dėl Kinijos aiškus uždavinys yra suformuluotas Vyriausybės programoje, aš jį perskaitęs vykdau – tai yra diplomatinius santykius kilstelėti aukščiau negu jie yra dabar, kad mes galėtume teikti konsulines paslaugas ir mūsų piliečiai jas galėtų gauti, tam, kad galėtume apsikeisti tam tikrais matymais, situacijų vertinimais, galų gale, ir ties tuo yra dirbama“, – akcentavo jis.
Ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Kaip skelbta, premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras K. Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
Reikia susitarti su Taivanu dėl atstovybės vardo pakeitimo į tą, kaip yra visame pasaulyje, ir baigsis tos nesąmonės.