2026 m. vasarį Elonas Muskas netikėtai paskelbė kvietimą prisijungti prie „xAI“ visiems, kuriuos domina idėja Mėnulyje kurti masės paleidimo įrenginius. Šis pasiūlymas išryškino ne tik jo technologinių ambicijų mastą, bet ir galimus strateginius pokyčius jo valdomose bendrovėse. Į tokius planus dalis darbuotojų reagavo skeptiškai, o kai kurie net nusprendė palikti įmonę.
Masės paleidimo įrenginys – tai sistema, leidžianti krovinį ar medžiagas į kosmosą iškelti ne tradicinėmis raketomis, o pasitelkiant elektromagnetinį pagreitį. Tokia technologija galėtų reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas ir bendras išlaidas, ypač jei būtų įrengta Mėnulyje, kur gravitacija gerokai silpnesnė nei Žemėje. Teoriškai tai sudarytų sąlygas efektyviau gabenti išteklius į orbitą ar tolesnėms kosminėms misijoms.
Dar 2025 m. pradžioje Muskas viešai tvirtino, kad Mėnulis tėra tarpinė stotelė ar net kliūtis pagrindiniam tikslui – Marso kolonizavimui. Socialiniame tinkle „X“ jis pabrėžė, kad žmonija turėtų koncentruotis į tiesioginį kelią į Raudonąją planetą. Tokia pozicija sulaukė plataus atgarsio ir diskusijų.
Vis dėlto 2026 m. vasarį verslininkas pranešė apie krypties korekciją. Jis teigė, kad „SpaceX“ dabar daugiau dėmesio skirs savarankiškai augančio miesto Mėnulyje kūrimui. Pasak jo, tokią bazę būtų galima pastatyti per mažiau nei dešimtmetį, o panašaus masto infrastruktūrai Marse, tikėtina, prireiktų daugiau nei dvidešimties metų.
Orientacija į Mėnulį gali būti susijusi su praktiniais ir ekonominiais veiksniais. Mėnulis yra gerokai arčiau Žemės, todėl logistika ir komunikacija būtų paprastesnė bei pigesnė. Be to, Mėnulyje būtų patogiau išbandyti technologijas, kurias vėliau galima pritaikyti sudėtingesnėse Marso misijose.
Šiame kontekste „xAI“ ir „SpaceX“ bendradarbiavimas atrodo logiškas. Dirbtinis intelektas galėtų būti naudojamas autonominėms sistemoms, statybų planavimui, išteklių valdymui ir sudėtingų kosminių operacijų optimizavimui. Sujungdamas pažangias DI technologijas su kosmoso inžinerija, Muskas siekia kurti efektyvesnę ir labiau savarankišką kosminę infrastruktūrą.
Vis dėlto ne visi darbuotojai palankiai vertina tokį krypties keitimą. Dažni strateginiai posūkiai, aukšti lūkesčiai ir intensyvus darbo tempas daliai specialistų kelia abejonių dėl ilgalaikio stabilumo. Kai kurie nusprendė pasitraukti, manydami, kad projektų prioritetai keičiasi pernelyg greitai.
Nepaisant kritikos, Musko vizija išlieka itin ambicinga. Mėnulio bazė, aprūpinta masės paleidimo sistemomis ir dirbtinio intelekto valdomomis infrastruktūromis, galėtų tapti tiltu į tolimesnes kosmoso misijas. Ar ši strategija pasiteisins, parodys artimiausi metai, tačiau akivaizdu viena: kosmoso lenktynėse Muskas ketina išlaikyti vieną iš pagrindinių vaidmenų.

