Panamos archeologiniame komplekse El Kaňo archeologai atskleidė dar vieną iki šiol menkai pažintą praeities fragmentą. Čia aptiktas daugiau kaip tūkstančio metų senumo kapaviečių kompleksas, o naujausias radinys – trečiuoju numeriu pažymėtas kapas – tapo ypač reikšmingas. Manoma, kad ši vieta maždaug du šimtmečius buvo skirta vietos elitui laidoti, gerokai prieš europiečių atvykimą. Būtent trečiasis kapas išsiskyrė stulbinama aukso gausa ir suteikė naujų žinių apie senąsias Panamos bendruomenes.
Trečiajame kape centrinė figūra – akivaizdžiai itin aukšto statuso asmuo – buvo palaidota apsupta daugybės auksinių papuošalų. Prie kūno rasta gausiai dekoruotų pektoralių, auskarų ir apyrankių. Dalis dirbinių puošti šikšnosparnių ir krokodilų motyvais, kurie, tikėtina, turėjo simbolinę reikšmę ir buvo susiję su valdžia bei tikėjimu. Preciziškas papuošalų atlikimas rodo, kad visuomenėje veikė aukštos kvalifikacijos amatininkai, kūrę dirbinius nedidelei privilegijuotai grupei.
Aukso gausa ir radinių išsidėstymas aiškiai išryškina socialinę hierarchiją. Aplink centrinį palaidotąjį aptikti ir kiti skeletai, todėl daroma prielaida, kad buvo praktikuojami kolektyviniai elitinių grupių laidojimai, kuriuose kiekvieno asmens vieta ir įkapių pobūdis atspindėjo jo statusą. Auksas šioje visuomenėje atliko ne tik puošybos, bet ir akivaizdaus galios bei socialinės padėties ženklo funkciją. Tai patvirtina ir išskirtinai aukšta juvelyrinių dirbinių kokybė.
Ne mažiau svarbūs nei metaliniai radiniai yra ir kapavietėje rasti keraminiai indai. Jų forma, stilius ir dekoras liudija to meto meninį lygį bei galimas kultūrines įtakas. Ant keramikos ir aukso dirbinių pasikartojantys šikšnosparnių ir krokodilų motyvai, tikėtina, siejasi su valdžios ideologija, religija ar mitologija. Panašumai su netoliese esančio Sitio Kontė archeologinio komplekso radiniais leidžia manyti, kad tarp šių vietovių egzistavo glaudūs ryšiai ir bendra amatininkystės tradicija.
Šie duomenys rodo, kad tuometinės Panamos teritorijoje gyvavusios bendruomenės buvo sudėtingos sandaros. Greičiausiai tai nebuvo viena monolitinė kultūra, o keli atskiri vadautojų dariniai ar smulkesni politiniai vienetai, kuriuos siejo bendros vertybės ir simboliai. Auksas ir keramika tapo šių vertybių nešėjais: įkapių gausa ir prabanga pabrėžė mirusiojo šlovę tiek žemiškajame gyvenime, tiek įsivaizduotame pomirtiniame pasaulyje.
El Kaňo kapinynas, ilgą laiką naudotas elitui laidoti, liudija įspūdingą vietinių socialinių struktūrų stabilumą. Panamos kultūros ministerija šį atradimą pagrįstai vadina itin svarbiu, tačiau archeologai pabrėžia, kad tai – tik viena, nors ir labai reikšminga, didesnės dėlionės dalis. Kiekvienas naujas kapas, kiekvienas papuošalas ar keramikinis indas papildo žinias apie senąsias Panamos visuomenes, jų politinę organizaciją, prekybos tinklus ir tikėjimo sistemas.
Pačiai Panamai šių radinių reikšmė peržengia mokslo ribas. Atradimai parodo turtingą vietinę ikiispaninę šalies istoriją ir padeda formuoti istorinę tapatybę, kuri ilgą laiką buvo užgožta vėlesnių laikotarpių pasakojimų. Planuojama įkurti El Kaňo muziejų, kuriame eksponuojami radiniai leistų plačiajai visuomenei geriau pažinti prieškolumbinius laikus.
Archeologiniai tyrimai El Kaňo vietovėje tęsiami, o tyrėjai tikisi naujų radinių. Manoma, kad ateities kasinėjimų sezonai padės tiksliau suprasti šių senųjų visuomenių politinę sandarą, prekybos mastą ir religinius įsitikinimus. Šiuo metu trečiasis kapas išlieka vienu ryškiausių pėdsakų pasaulio, kuris išnyko prieš šimtus metų, tačiau kurio atgarsiai mus pasiekia per auksą, keramiką ir tyliai po Panamos žeme išsilaikiusius kaulus.
