Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai. Dėl jos priėmimo galutinai turės apsispręsti Seimas.
Nacionalinio saugumo strategija sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis šio atnaujinto dokumento tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Strategijoje pateikiami atnaujinti nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai, suskirstyti į tris pagrindines sritis: valstybės ginkluotą gynybą, paramą ginkluotai gynybai ir valstybės atsparumo stiprinimą bei tarptautinę saugumo sistemą, atitinkančią Lietuvos interesus.
Projekte pažymima Lietuvos ir visos euroatlantinės bendrijos saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 m. gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Taip pat skiriamas dėmesys priešiškų užsienio valstybių žvalgybos tarnybų keliamai grėsmei, Baltarusijos režimo įsitraukimui į Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą bei galimybei, kad Baltarusija gali būti pasitelkiama įgyvendinti bet kokiems agresyviems veiksmams prieš mūsų regiono valstybes.
Be to, konstatuojamas Kinijos ekonominės, diplomatinės, informacinės, technologinės ir karinės galių didinimas, siekis pertvarkyti tarptautinę tvarką ir joje dominuoti bei šios šalies tapimas pagrindine Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja.
Dokumente taip pat akcentuojami pažangiųjų technologijų, skaitmenizacijos keliami iššūkiai, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumo keliami pavojai, su demografine šalies situacija bei kultūrinio pagrindo nulemtu susipriešinimu susiję iššūkiai.
Tarp svarbiausių Nacionalinio saugumo strategijoje išskiriamų uždavinių – kariuomenės, kolektyvinio saugumo garantijų ir Europos gynybinių pajėgumų stiprinimas, nacionalinių grėsmių vertinimo ir išankstinio perspėjimo pajėgumų plėtra, Lietuvos šaulių sąjungos integracijos į valstybės gynybą didinimas, valstybės ekonominio saugumo ir atsparumo užtikrinimas, susisiekimo sektoriaus, eksporto geografijos plėtra bei gimstamumo skatinimo ir šeimos politikos įgyvendinimas.
Ministrų kabineto nutarimu, krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, o jam negalint – viceministrui Karoliui Aleksai pavesta atstovauti Vyriausybei, svarstant projektą parlamente.
„Jeigu krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa negali dalyvauti, Vyriausybei atstovauja krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas“, – teigiama nutarime.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją.
Kaip nurodė ministerija, dokumentas sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis atnaujintos strategijos tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Tiesa, strategija kritikuota dalies opozicijoje dirbančių politikų. Jų manymu, dokumentas parengtas pernelyg biurokratiškai, stokojama aiškios vizijos ir konkrečių priemonių, kaip Lietuva ruošiasi išgyventi besikeičiančioje geopolitinėje realybėje.
Dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
