Kartais nutinka taip, kad vos įžengus į patalpą atrodo, jog oras joje tiesiog prisotintas informacijos. Niekas dar nespėjo ištarti nė žodžio, tačiau nuotaika ir atmosfera akimirksniu tampa aiški: iškart matyti, kas ką tik susipyko, kas tik apsimeta džiaugsmu, o kas jau visiškai priėjęs jėgų išsekimo ribą.
Žmonės gali šypsotis ir tvirtinti, kad viskas gerai, tačiau vidinis balsas aiškiai sako ką kita.
Įdomiausia, kad tokiais momentais žmogus neretai apie aplinkinius žino daugiau negu apie save patį. Jo paties emocijos lieka tarsi antrame plane – lyg naršyklės kortelė, kurią visi pamiršo atsidaryti. Tai nėra antgamtinis gebėjimas ar vien tik „pernelyg jautrus charakteris“. Tyrinėtojai ir praktikai dažnai pastebi, kad toks gilus empatijos lygis gali būti susijęs su tam tikru „užprogramuotu kodu“, kuris, kaip teigiama, atsispindi gimimo datoje.
Kodėl vieni „perskaito“ žmones, o kiti – tik žodžius?
Ypač jautrūs žmonės savęs paprastai nevadina empatais. Dažniau jie sako: „Aš tiesiog suprantu“ arba „Negaliu kitaip“. Kito žmogaus džiaugsmas ar skausmas jiems nėra vien informacija – tai patirtis, kuri tarsi fiziškai pereina per kūną.
Gimimo data, kaip neretai teigiama, gali didele dalimi lemti, kaip suvokiame pasaulį. Vieni skaičiai formuoja racionalų stebėtoją, o kiti paverčia žmogų tiesioginiu visko, kas vyksta aplink, dalyviu. Jei datos „vibracijos“ tam palankios, žmogus tiesiogine prasme išgyvena kitų emocijas ir neretai net pamiršta savęs paklausti: „O kaip jaučiuosi aš?“
Gimimo dienos, kai svetima siela atrodo artimesnė už savą
Gimusieji 2, 11, 20 arba 29 dieną gebėjimą pajusti nuotaiką be žodžių dažnai atskleidžia jau vaikystėje. Tokie žmonės veikia tarsi antenos. Vaikystėje jie neretai intuityviai prisitaiko prie suaugusiųjų, kad namuose išliktų ramybė. Suaugę šio bruožo nepraranda: pirmiausia pajunta partnerio, kolegos ar net atsitiktinio praeivio būseną, o tik vėliau, jei pasiseka, prisimena savo poreikius. Didžiausia jų stiprybė – subtili nuovoka, o didžiausias pavojus – visiškas savęs ištirpinimas kituose.
Gimusieji 6, 15 arba 24 dieną pasaulį ir kitų emocijas dažniausiai jaučia per rūpestį. Jie svetimus jausmus priima kūnu: kieno nors nuovargis jiems gali atrodyti kaip savas jėgų trūkumas, o artimo žmogaus nerimas priverčia širdį plakti greičiau. Būtent jie dažniausiai pirmieji paklausia: „Ar tau tikrai viskas gerai?“ – ir beveik visada pataiko tiesiai į dešimtuką. Tačiau kartu šie žmonės gali metų metus ignoruoti savo perdegimą, laikydami jį įprasta būsena.
Gimusieji 9, 18 arba 27 dieną neretai jaučia ne tik konkrečios akimirkos emociją, bet ir visą kito žmogaus vidinę istoriją. Tokios asmenybės sugeba suprasti net ir tuos, kurie patys savęs nesupranta. Jie įžvelgia motyvus, skausmą, giliai paslėptus išgyvenimus ir neretai pateisina tuos, kuriuos kiti jau seniai pasmerkė ar „nurašė“.
Ypatingą grupę sudaro gimusieji 11 ir 22 dieną. Tai sustiprinto jautrumo datos: kitų emocijos per juos pereina tarsi elektra be izoliacijos. Jie gali užeiti į kavinę puikios nuotaikos, o išeiti visiškai išsekę vien dėl to, kad šalia sėdėjo labai prislėgtas nepažįstamasis. Tokiems žmonėms gyvybiškai svarbu išmokti atskirti „mano“ ir „ne mano“ jausmus, kitaip gyvenimas virsta nesibaigiančiu emociniu triukšmu.
Kodėl ši dovana kasdienybėje taip vargina?
Tokie žmonės dažnai girdi frazę: „Tu viską priimi per daug asmeniškai.“ Iš tiesų jie ne tiek priima asmeniškai, kiek priima viską be filtrų. Neretai jie pasirenka profesijas, kuriose daug darbo su žmonėmis, o vėliau nesupranta, kodėl taip greitai pavargsta. Jie – puikūs klausytojai ir patarėjai, tačiau neretai patys nežino, ko nori pietums ar kokie apskritai yra jų tikslai.
Neįsisąmoninus gimimo datos įtakos, galima visą gyvenimą praleisti tarsi „emocinių paslaugų“ režime, laikant tai vien charakterio bruožu, o ne ištekliumi, kuriam būtina priežiūra ir apsauga.
Kaip paversti jautrumą savo stiprybe?
Pirmas žingsnis – pripažinti, kad gebėjimas kitus jausti giliau nei save nėra klaida ar silpnumas. Tai įrankis, o kiekvienam įrankiui reikia naudojimo instrukcijos. Žmonėms, kurių gimimo datos siejamos su didesniu jautrumu, itin svarbu sąmoningai mokytis grąžinti dėmesį į save. Vertinga reguliariai pabūti tyloje ir aiškiai savęs paklausti apie savo norus, o ne vien apie kitų poreikius.
Antras svarbus dalykas – emocinė higiena. Ne visi jausmai, kuriuos patiriame, yra mūsų. Tai ne vien gražus pasakymas, o praktinis įgūdis, kurį galima ugdyti pažįstant savo „skaitinę“ prigimtį ir atpažįstant, kada atspindime kitus, o kada iš tiesų reaguojame iš savęs.
Supratus šias sąsajas, pasaulis nustoja būti alinantis ir tampa erdve, kurioje galima padėti kitiems neprarandant savęs. Tuomet empatija virsta ne našta, o brandžia stiprybe.
Kada paskutinį kartą į savo jausmus pažvelgėte su tokiu pat dėmesiu ir pagarba, kokią kasdien skiriate aplinkiniams?
Horoskopai – tai smagus būdas pradėti dieną ar pasmalsauti apie ateitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai tėra pramoginio pobūdžio turinys. Jie nėra paremti moksliniais įrodymais ir neturėtų būti traktuojami kaip patikimos prognozės ar patarimai. Mėgaukitės horoskopais kaip įdomia pramoga, bet svarbius gyvenimo sprendimus priimkite remdamiesi savo pačių nuovoka ir logika.
