Stresinėse situacijose atmintis gali trumpam „streikuoti“, tačiau ne visi atminties sutrikimai tėra laikinas išsiblaškymas. Dėl streso ar miego trūkumo dažnai suprastėja gebėjimas susikaupti, o tai tiesiogiai paveikia ir įsiminimą. Vis dėlto kai kurie požymiai gali signalizuoti rimtesnius kognityvinius sutrikimus.
Organizacijos „Muistiliitto“ duomenimis, dažniausias atminties sutrikimų ir demencinių ligų simptomas yra atminties bei kitų kognityvinių funkcijų silpnėjimas. Tai reiškia, kad nukenčia ne tik prisiminimai, bet ir gebėjimas apdoroti informaciją, planuoti ar spręsti problemas. Tokie pokyčiai paprastai vystosi palaipsniui.
Žurnalas „Duodecim“ pabrėžia, kad atmintis gali sutrikti dėl daugybės priežasčių – tiek visiškai sveikiems, tiek sergantiems žmonėms. Sutrikimai skiriasi pobūdžiu ir sunkumu, o jų spektras yra labai platus: vienais atvejais tai laikinas informacijos „nepasiekiamumas“, kitais – ryškesnis gebėjimų praradimas.
Nerimas dažniausiai kyla tuomet, kai žmogus staiga kažko neprisimena. Pavyzdžiui, gali trumpam „iškristi“ epizodinė atmintis – neprisimenama, kas vyko ankstesnėje serialo serijoje. Jei tai tik prisiminimo paieškos „užsiblokavimas“, dažnai pakanka užuominos ir prisiminimas sugrįžta. Tačiau esant rimtesniam sutrikimui žmogus gali neprisiminti net to, kad apskritai žiūrėjo tą laidą.
Į gydytojus verta kreiptis tada, kai žmogus aiškiai sunerimsta dėl savo ar artimojo atminties pokyčių. Ypač svarbu įsidėmėti įspėjamuosius ženklus, kurie gali rodyti, kad situacija nėra vien laikinas išsiblaškymas.
Įspėjamieji ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti
Natūralu, kad senstant sunkiau prisiminti vardus, tačiau nerimą kelia situacijos, kai pamirštama gerokai daugiau. Jei žmogus nuolat nebeatsimena svarbių faktų, susitarimų ar kasdienių įvykių, tai gali būti reikšmingas signalas. Svarbus kriterijus – kaip dažnai tai kartojasi ir kiek tai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Dar vienas įspėjamasis ženklas – vertingų daiktų pametimas neįprastose vietose. Taip pat nerimą kelia, jei žmogui darosi sunku suprasti, kaip naudotis pažįstamais daiktais ar prietaisais. Tai gali rodyti ne tik užmaršumą, bet ir pažinimo funkcijų silpnėjimą.
Dažnas susitikimų pamiršimas ar nuolatinis laiko painiojimas – dar vienas rimtas požymis. Taip pat dėmesio vertos situacijos, kai žmogus visiškai neprisimena asmeniškai labai svarbių gyvenimo įvykių, kurie paprastai išlieka itin ryškūs.
Atminties sutrikimai gali pasireikšti ir sunkumais tvarkant kasdienius reikalus. Žmogus tarsi nuolat „sukasi vietoje“ – pradeda daug darbų, bet jų neužbaigia. Gali būti sunku išmokti naujų dalykų, nors anksčiau tai nekeldavo jokių problemų.
Vienas iš būdingų požymių – kalbos sunkumai: žmogus ilgai ieško žodžių, vartoja netinkamus ar situacijai neadekvačius posakius. Ypač rimtas signalas yra pasiklydimas gerai pažįstamoje aplinkoje.
Didėjantys sunkumai tvarkyti finansus, apmokėti sąskaitas ar planuoti išlaidas taip pat gali rodyti kognityvinių funkcijų sutrikimus. Panašiai nerimą kelia sunkumai orientuojantis laike – painiojamos dienos, datos ar net paros metas. Kartais pakinta ir gebėjimas saugiai vairuoti.
Kas dar gali silpninti atmintį
Svarbu žinoti, kad atmintį gali silpninti ir kitos ligos ar veiksniai. Depresija blogina dėmesio koncentraciją, todėl žmogus prasčiau įsimena informaciją. Insultas ar galvos trauma gali sutrikdyti kalbines funkcijas ir apsunkinti prisiminimų atgaminimą.
Parkinsono liga dažnai sulėtina mąstymą ir apsunkina informacijos „paiešką“. Kai kurie vaistai, ypač raminamieji, gali neigiamai paveikti atminties procesus. Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas gali sukelti negrįžtamus pokyčius.
Atminties silpnėjimą gali lemti ir sunkus skydliaukės nepakankamumas. Vis dėlto sunkiausia atminties sutrikimų grupė yra demencinės ligos: jos paveikia ne tik atmintį, bet ir planavimą, kalbą, erdvinį suvokimą bei kasdienį funkcionavimą.
Kodėl svarbu reaguoti laiku
Demencinėms ligoms priskiriama Alzheimerio liga, Lewy kūnelių liga ir kraujagyslinė demencija. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir kreipimasis į specialistus gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Todėl svarbiausia – neatidėlioti ir laiku reaguoti į aiškius įspėjamuosius ženklus.
