Sniegui tirpstant ir orams šylant vis dažniau kyla klausimas, kada metas liautis lesinti paukščius ir kaip jiems padėti pavasarį. Žiemą papildomas maistas daugeliui rūšių yra gyvybiškai svarbus, nes natūralių šaltinių beveik nelieka, o šaltis verčia eikvoti daug energijos. Tačiau atėjus pavasariui situacija keičiasi, todėl svarbu suprasti, kada ir kaip koreguoti savo įpročius.
Šaltuoju metų laiku žmonių pagalba neretai lemia paukščių išgyvenimą, todėl lesyklos tampa tikru išsigelbėjimu. Vis dėlto pavasarį, kai dienos ilgėja ir šyla, gamta pamažu atgyja: dirvoje ir ant augalų daugėja vabzdžių, ima dygti sėklos, formuojasi pumpurai. Natūralūs maisto šaltiniai tampa vis lengviau prieinami, tad priklausomybė nuo lesyklų mažėja.
Daugumai paukščių pavasario pradžia yra signalas grįžti prie natūralios mitybos. Todėl lesinimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui: mažinti pašaro kiekį ir daryti ilgesnes pertraukas tarp papildymų. Jei pastebite, kad paukščiai vis rečiau užsuka į lesyklą, tai dažniausiai reiškia, jog jie pakankamai maisto susiranda patys.
Vis dėlto pavasaris gali būti permainingas. Staigūs atšalimai, sniegas ar naktinės šalnos trumpam sumažina vabzdžių ir augalų prieinamumą. Tokiais atvejais lesinimą galima laikinai atnaujinti, tačiau tik išimtinais atvejais ir nuolat stebint situaciją.
Nors gamtoje maisto daugėja, pavasaris paukščiams yra itin intensyvus laikotarpis. Prasideda perėjimo sezonas: paukščiai suka lizdus, peri kiaušinius ir maitina jauniklius, kartais net keliasdešimt kartų per dieną. Tam reikia daug energijos, o jaunikliams ypač svarbus baltymingas maistas – vabzdžiai, lervos ir voragyviai.
Svarbu prisiminti, kad duona ir kiti kepiniai paukščiams netinka. Jie turi menką maistinę vertę, neretai būna sūrūs ar su priedais, o paukščių virškinimo sistema tokio maisto tinkamai neįsisavina. Be to, ant žemės palikti trupiniai greitai pelija ir gali tapti ligų šaltiniu.
Jei vis dėlto prireikia papildomo maitinimo, geriausia rinktis lukštentas saulėgrąžas, nesūdytus riešutus, riebalų kamuolius arba specialius laukiniams paukščiams skirtus grūdų mišinius. Tokį maistą reikėtų siūlyti tik tol, kol pagerėja oro sąlygos. Vėliau lesyklą būtina išvalyti, o pašaro likučius pašalinti.
Pavasarį pagalba paukščiams gali būti kitokia nei žiemą. Vienas svarbiausių dalykų – nuolatinė prieiga prie švaraus vandens. Šiltuoju metų laiku nedidelis indas su vandeniu balkone, ant palangės ar sode tampa vertingu šaltiniu tiek atsigerti, tiek maudynėms.
Vandenį reikėtų keisti kasdien, o indą reguliariai plauti, kad nesikauptų bakterijos. Ypač sausros metu tai gali būti net svarbiau nei papildomas maistas, nes klimato kaita ir dažnesni karščiai lemia, jog natūralūs vandens telkiniai kartais nusenka ar net išdžiūsta.
Ne mažiau svarbi ir paukščių gyvenamoji aplinka. Sode ar kieme verta sodinti vietines augalų rūšis: uogakrūmius, sėklas brandinančius augalus, medžius, suteikiančius pavėsį ir prieglobstį. Žydintys augalai pritraukia vabzdžių, o šie tampa pagrindiniu jauniklių maistu.
Miestuose paukščiams dažnai trūksta natūralių vietų lizdams sukti, todėl inkilai gali būti didelė pagalba. Juos reikėtų kabinti pakankamai aukštai, parenkant vietą, apsaugotą nuo tiesioginės saulės ir stiprių vėjų. Tinkamai įrengtas inkilas padeda paukščiams saugiai išauginti jauniklius.
Naudinga sode palikti ir šiek tiek „laukinį“ kampelį. Ne visus lapus būtina sugrėbti, o dalį žolės galima palikti aukštesnę. Tokiose vietose slepiasi vabzdžiai, kurie pavasarį ir vasarą paukščiams yra gyvybiškai svarbūs.
Pagrindiniai signalai, kad paukščiams vėl gali prireikti pagalbos maistu, yra staigus orų pablogėjimas, sniegas ar temperatūra žemiau nulio. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei paukščiai atrodo vangūs ir ilgai ieško maisto. Tokiais atvejais trumpalaikė parama gali būti labai naudinga.
Kai tik orai stabilizuojasi ir natūralaus maisto vėl pakanka, lesinimą reikėtų nutraukti. Lesyklą išvalykite, o palikite tik vandens indą – paukščiai mielai sugrįš į jau pažįstamą vietą atsigerti ar atsigaivinti.
Pagalba paukščiams nesibaigia kartu su žiema – tiesiog keičiasi jos forma. Pavasarį svarbiausia stebėti aplinką ir reaguoti į realius poreikius. Atsakingas, apgalvotas požiūris padeda išlaikyti natūralią pusiausvyrą ir prisidėti prie paukščių gerovės.
