Pagrindinė António Ambrósio versijos prielaida tokia: dar iki senovės Egipto civilizacijos susiformavimo galėjo egzistuoti kita, kur kas senesnė ir labiau pažengusi civilizacija. Pasak jo, būtent ji esą pastatė didžiąsias Gizos piramides ir kitus megalitinius statinius įvairiose pasaulio vietose.
Vienas dažniausiai minimų argumentų – Gizos piramidžių viduje nerasta nei karališkų palaikų, nei kapavietėms būdingų laidojimo reikmenų. Tai stebina, nes įprastai manoma, kad piramidės buvo pastatytos faraonų Cheopso, Chefreno ir Mykerino garbei ir turėjo atlikti jų kapaviečių funkciją.
Oficialiai priimta šių statinių datacija siekia maždaug 4500 metų. Tačiau, Ambrósio teigimu, pirminių piramidžių amžius gali būti gerokai didesnis. Jo manymu, egiptiečiai tik mėgino mėgdžioti jau egzistavusių, žymiai senesnių objektų formą, tačiau tai padarė prasčiau. Dėl šios priežasties vėlesnės piramidės, statytos maždaug 2500–2150 m. pr. Kr., esą yra mažesnės, prastesnės konstrukcijos ir žemesnės kokybės.
Dar vienas svarbus jo minimas argumentas – Didysis Sfinksas. Ant jo paviršiaus matomi erozijos pėdsakai, kuriuos, Ambrósio nuomone, greičiausiai sukėlė ilgalaikiai smarkūs lietūs. Toks poveikis, anot jo, prastai dera su žinomomis klimato sąlygomis šiame regione per pastaruosius kelis tūkstančius metų. Todėl jis daro išvadą, kad pirminės Gizos konstrukcijos galėjo atsirasti gerokai anksčiau ir, tikėtina, ne egiptiečių rankomis. Jas esą pastatė aukštai išsivysčiusi, tačiau iki šiol neidentifikuota civilizacija.
Kontroversija dėl šlovės ar reali alternatyva?
Nenuostabu, kad tokia teorija gali atrodyti kaip bandymas išgarsėti, prieštaraujant mokslo bendruomenės konsensusui. Vis dėlto pats Ambrósio pateikia ir daugiau argumentų. Jo teigimu, Cheopsas ir kiti faraonai ne užsakė statyti „savas“ piramides, o tik prisiskyrė jau egzistavusius statinius, kai šie buvo atrasti arba vėl pritaikyti naudoti. Tai mintis, kuri intriguoja, tačiau kartu kelia daug abejonių.
Neabejotina tai, kad tyrėjų galimybės detaliai išanalizuoti visus faktus ir tiksliai nustatyti, kas, kada ir kokiomis sąlygomis iš tiesų pastatė Gizos piramides, yra ribotos. Paties Ambrósio požiūriu, vėlesnės, egiptiečiams priskiriamos piramidės yra akivaizdžiai mažesnės, pastatytos iš prastesnių medžiagų, o svarbiausia – jos nebėra taip tiksliai orientuotos pagal dangaus kūnų padėtį, kaip seniausios struktūros.
Klausimų kelia ir kiti megalitiniai objektai, aptinkami skirtinguose žemynuose. Ar iš tiesų už jų atsiradimo galėjo slypėti viena globali civilizacija, pasižymėjusi itin aukštu technologiniu ir organizaciniu lygiu? Kai kurie tyrinėtojai mėgina tai sieti su senovės Egipto sąvoka Zep Tepi – tikėjimu apie pradinių laikų „aukso amžių“, kai pasaulį valdę dievai įtvirtino kosminę tvarką, o vėliau valdžią perdavė žmonėms.
Kol kas António Ambrósio teorija išlieka ginčytina ir nepatvirtinta, tačiau ji skatina iš naujo kelti klausimus apie civilizacijos ištakas ir apie tai, kiek daug dar nežinome apie tolimą Žemės praeitį.

