Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Pasaulinė „emodži“ diena: be kokių jaustukų neišsiverčiame?
Technologijos

Pasaulinė „emodži“ diena: be kokių jaustukų neišsiverčiame?

Paskelbė Jonas Vainius
2019-07-17, 01:00
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Ar galite suskaičiuoti, kiek kartų per pastarąją savaitę bendraudami socialiniuose tinkluose panaudojote „emodžius“? Emocijas išreiškiantys simboliai neabejotinai yra tapę neatsiejama virtualaus gyvenimo dalimi, leidžiančia visiems suprantama kalba išsakyti savo mintis ir nuotaiką. Šiandien – liepos 17 dieną minima pasaulinė „emodži“ diena, todėl dalinamės įdomiais ir negirdėtais faktais apie visiems pažįstamus simbolius.

Pirmieji „emodži“ sukurti japono?

Nors jaustukai populiarėti pradėjo tik nuo 2012 m., o jiems skirta Pasaulinė diena pirmą kartą paminėta tik 2014-aisiais, šiandien emocijas išreiškiantiems simboliams iš tiesų sukanka net 20 metų. Pirmuosius „emodži“ 1999 m. sukūrė japonas Shigetaka Kurita, įkvėptas orų prognozių piktogramų su debesimis, saule ir lietumi.

Pirmieji skaitmeniniai simboliai visiškai nebuvo panašūs į tuos, kuriais šiandien dalinamės su draugais, o visiems gerai žinomas besišypsantis geltonas veidukas buvo sukurtas tik gerokai vėliau. „Emodži“ pirmtakai buvo zodiakų ženklų, vėliavų ir oro prognozių piktogramos.

Milijardai jaustukų kasdien

Populiarėjant „emodži“ ikonoms, kasmet technologijų kūrėjai išleidžia papildomai po naują piktogramų paketą, tad šiuo metu egzistuoja per 3 tūkstančius skirtingų jaustukų. Išaugus „emodži“ kiekiui, dalinimasis jais tapo tarsi dar viena papildoma bendravimo forma, kuri socialiniuose tinkluose leidžia greitai ir lengvai išreikšti savo nuotaiką bei sustiprina rašytinės kalbos emociją.

Ar esate pagalvoję, kiek per dieną išsiunčiate jaustukų? Ar rastumėte draugą, kuris bendraujant niekada nesidalina simboliais? Šiandien, kai jaustukai tapo neatsiejama virtualaus bendravimo dalimi, socialinio tinklo „Facebook“ duomenimis, per dieną susirašinėjimo platformoje „Messenger“ išsiunčiama daugiau nei 5 mlrd. jaustukų.

Populiariausi jaustukai – džiaugsmui išreikšti

Ar atkreipėte dėmesį, kokį jaustuką bendraudami socialiniuose tinkluose naudojate dažniausiai? Atliktų tyrimų duomenimis 2019 m. daugiausiai naudojamas jaustukas socialiniuose tinkluose – veidas su džiaugsmo ašaromis (angl. – face with tears of joy), kurio pavadinimas Oksfordo terminų žodyne 2015 m. netgi buvo nominuotas metų žodžiu.

Pagal emocijas išreiškiančių simbolių populiarumą toliau rikiuojasi raudona širdelė, besišypsantis veidas su širdelių formos akimis, susimąstęs veidas bei į viršų iškeltas nykštys. Įdomu tai, kad skirtinguose socialiniuose tinkluose vartotojai naudoja skirtingus jaustukus.

Tarp „Instagram“ tinkle dalinamų jaustukų populiariausi simboliai yra išreiškiantys susižavėjimą ir meilę – įvairios širdelės, veidas su širdelių formos akimis ar siunčiantis bučinį. Šios piktogramos vartotojams padeda paprastu būdu išreikšti susižavėjimą draugų nuotraukomis. Tuo tarpu „Facebook“ tinkle vyrauja besijuokiančių veidai ar į viršų iškeltas nykštys.

Tobulėja kasmet

Programėlių kūrėjai taip pat nenustoja ieškoti naujų sprendimų ir galimybių, kaip dar geriau paįvairinti šią sritį. Neseniai atsirado galimybė pasirinkti jaustuko, kuriame vaizduojama žmogaus kūno dalis, odos ar plaukų spalvą. Tad vartotojai gali dar lengviau išreikšti save ar parinkti į save panašų jaustuką.

Negana to, technologijų gamintojai jau suteikia galimybę vartotojams patiems susikurti savo asmeninį „emodži“. Tam tereikia pasidaryti savo asmenukę. Pavyzdžiui, „Samsung“ savo naujausiuose išmaniuosiuose įdiegė „AR emoji“ funkciją, kuri leidžia įsijungus priekinę kamerą užfiksuoti save ir taip susikurti asmeninį animuotą jaustuką, kuriuo vėliau galima dalintis bendraujant su draugais ir taip paįvairinti bendravimą.

Jaustukai keliasi į realybę

Nors skaitmeninėje erdvėje naudojami ir emocijas išreiškiantys simboliai realiame bendravime būtų sunkiai pritaikomi, tačiau kai kuriomis formomis šiandien juos galime sutikti ir realybėje. Pavyzdžiui, dažniausiai daromų tatuiruočių dešimtuke, kur vyrauja drakonai, kaukolės ir drugeliai, po truputį atsiranda ir įvairios „emodži“ tatuiruotės. Jų populiarumas pradėjo augti tokias tatuiruotes pasidarius pasaulinio lygio žvaiždėms, kaip dainininkė Miley Cyrus ar reperis Drake.

Prieš pora metų Holivude išleistas „Emoji“ filmas, Niujorko modernaus meno muziejuje pristatyta originali „Emoji“ kolekcija, prekybos centruose galima įsigyti įvairiausios „emodži“ atributikos pradedant aksesuarais, rūbais, žaislais ir baigiant namų apyvokos daiktais – tik laiko klausimas, ką dar naujo pamatysime ateityje.

Temos:Telefonai
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėJonas Vainius
Žurnalistas
Rašau apie technologijas, skaitmeninį pasaulį ir inovacijas, domiuosi IT, dirbtiniu intelektu ir sprendimais, kurie keičia kasdienį gyvenimą. Savo tekstuose siekiu sudėtingas technologijų temas pateikti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų lengvai orientuotis sparčiai besikeičiančioje technologijų aplinkoje.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Lietuva

Laukimas, kuris kelia įtampą: Bartoševičiaus bylos sprendimas nukeltas, tačiau klausimų tik daugėja

2026-03-19
Inga Ruginienė. ELTA / Andrius Ufartas
Lietuva

KAM pateikė savo versiją dėl Ruginienės skrydžio iš Italijos: kalbama apie sutaupytus pinigus, bet ne visi tuo tiki

2026-03-19
Receptai

Biskvitas kaip iš kepyklos: paprasti patarimai, padedantys iškepti purų pagrindą tortui

Vaida Bučinskienė
2026-03-19
Sodas ir daržas

Pomidorų tręšimas mielėmis: paprastas būdas stipresniems augalams ir didesniam derliui

Karolina Vasiliauskaitė
2026-03-19
Gyvenimas

Šaltis prieš miegą: specialistai atskleidžia, kodėl tai gali pagerinti miego kokybę ir atsistatymą

Ana Januliavičienė
2026-03-19
Four diverse hands showing thumbs up over a laptop on a desk, symbolizing teamwork and approval.
Lietuva

Netikėtas susitarimas: Augustinavičius atskleidė palaikymą prezidentui, tačiau kas iš tiesų buvo sutarta už uždarų durų?

2026-03-19

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?