Oru ir gatvėmis keliaujantys autonominiai prietaisai ir protingi, siuntinius rūšiuojantys krovininiai automobiliai – šios inovacijos, tikima, bent jau iš dalies pakeis kurjerius ir dabartinius siuntų savitarnos terminalus. Tokia ateitis piešiama siuntų pristatymo verslui, kuris jau greitu metu gali pasikeisti neatpažįstamai.
Galvodamos apie konkurencinį pranašumą siuntų pristatymo įmonės imasi vis inovatyvesnių ir patogesnių būdų pristatyti prekes ar modifikuoti jau dabar veikiančius siuntų savitarnos terminalus. Viena Jungtinėje Karalystėje išmėginta inovacija remiasi pašto ir kurjerių bendrovės „Royal Mail“ požeminių vamzdžių sistemos tinklu, kuriuo keliauja siuntiniai. Tai suteikia ilgalaikę naudą miestams dėl išvengiamų eismo spūsčių, tačiau ją gali būti sunku bei brangu naudoti plačiau.
Kur kas lengviau pritaikoma – bepiločiai orlaiviai. Apie dar dronais vadinamas skraidykles pirmąkart viešoje erdvėje buvo pradėta kalbėti beveik prieš šešerius metus – tuomet JAV elektroninės prekybos bendrovė „Amazon“ ketino sukurti užsakytas prekes vos per pusvalandį galinčią pristatyti sistemą.
Tiesa, koją jiems pakišo įvairūs reikalavimai – trūko standartų, itin skyrėsi šių orlaivių techninės charakteristikos. Be to, žmones erzina prietaisų skleidžiamas triukšmas, kuris gyventojams trukdo dar labiau nei įprasti transporto garsai. Kai kur galioja ir reikalavimai riboti siuntinių krovinio svorį, leistiną maksimalų pakilimo aukštį ir greitį.
„Susirūpinimas dronų saugumu ir veikimo principais nusveria ir gerąsias jų savybes – greitą pristatymą, ekologiškumą, ekonomiškumą. Tad visuotinis dronų pritaikymas pasaulyje yra labai abejotinas, o siuntų tarnybos žvalgosi į kitus pristatymo būdus“, – tendencijas apžvelgia įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Prigyja estų inovacija
Bepilotes skraidykles, tačiau kiek kitokiu principu, ketina panaudoti ir automobilių kompanija „Mercedes“, kuri šiuo metu kuria novatorišką krovininį autobusiuką „The Vision Van“. Jis turėtų sutrumpinti siuntoms rūšiuoti ir pristatyti reikalingą laiką, mat prekės skirstomos pačiame autobusiuke roboto ir iškart paruošiamos kurjeriui vos šiai transporto priemonei sustojus. O ant jos stogo įsitaisę bepiločiai orlaiviai gali pristatyti iki 2 kilogramų svorio prekes 10 kilometrų atstumu. Be to, mikroautobusas varomas elektra, tad neteršia aplinkos, o tai ypač svarbu augant žmonių sąmoningumui dėl aplinkosaugos problemų.
„Panašiu skirstymo principu Estijoje veikia „Cleveron“ kompanijos siuntų savitarnos terminalai, kurie patys surūšiuoja skirtingų kurjerių bendrovių siuntas – jas automatiškai, pagal brūkšninį kodą įdeda į tam tikrą lentynėlę. Kai gavėjas nori jam priklausančią siuntą atsiimti, ją robotas ją atrenka, įdeda į lentynėlę ir ją atidaro, – teigia G. Bilevičius.
Estai sukūrė ir dar vieną inovaciją. Prieš porą metų buvo paskelbta, kad Londono gatvėmis važinėja „Skype“ kūrėjų produktas – prekes pristatantys „Starship“ robotai. Įdomu tai, kad į mažus šaldytuvus ant ratų panašūs prietaisai, nuo tada, kai į jį įdėta siunta, šią gali pristatyti per itin trumpą laiką, kirsti gatves perėjų vietose degant žaliam šviesoforo signalui ir išvengti susidūrimų su pėsčiaisiais bei kitais eismo dalyviais – tai jau yra saugus, kitiems eismo dalyviams pavojaus nekeliantis įrenginys.
„Būtent tokie mobilūs siuntų savitarnos terminalai galėtų būti pritaikomi ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač senesnėse, centrinėse miesto dalyse, kur yra sudėtingesnė transporto padėtis – tokios antžeminės transporto priemonės gali tapti puikia alternatyva dabar esantiems siuntų pristatymo būdams. Svarbus ir visuomenės palaikymas, kuri jau yra pratinasi prie autonominių automobilių“, – teigia DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Jau esama pavyzdžių Lietuvoje
Nors aptartų inovacijų dar gali tekti palaukti, Lietuvoje veikiantys siuntų savitarnos terminalai yra kur kas labiau patobulėję, lyginant su jų naudojimo pradžia. Jie suteikia kur kas daugiau laisvės tiek siunčiantiems, tiek gaunantiems užsakytas prekes – nebereikia derintis prie kurjerio atvykimo laiko, nebėra įpareigojimo būti namie ar darbe sutartu laiku, o siuntą atsiimti galima tiek viduryje nakties, tiek savaitgalį.
„Tobulėjančios technologijos, procesų skaitmenizavimas leidžia pasiūlyti galimybę ne tik siųsti ir atsiimti elektroninėje parduotuvėje įsigytas prekes, bet ir atlikti apmokėjimus atsiimant ar išsiunčiant siuntą. Taip pat žmonės įvertina ir tai, kad tame pačiame siuntų savitarnos terminale galima atsispausdinti siuntos lipduką, kas taip pat prisideda prie didesnio patogumo“, – apie pažangą pasakoja G. Bilevičius.
Prie to, kad būtų išvengta žmogaus klaidos faktoriaus, o siuntos paskirstytos tiksliau, prisideda ir viso prekių rūšiavimo ir paskirstymo proceso robotizavimas. Dėl tokio pat tikslo „DPD“ prieš kelerius metus Kaune įdiegė robotizuotą skirstymo terminalą – prekės ten skirstomos kur kas greičiau bei tiksliau nei tai darant žmogui. Tai aktualu ir dėl išaugusių krovinių srauto.
„Pristatymo tarnybos susiduria su iššūkiais – augant siuntų kiekiui reikia vis labiau automatizuoti darbą, kad kuo greičiau pavyktų pristatyti gavėjams užsisakytas prekes jų adresatams. Taip įmonės gali sumažinti veiklos sąnaudas, o ilguoju laikotarpiu išplėsti veiklą, pritaikyti inovacijas ar pačios pradėti jas kurti taip įgaunant konkurencinį pranašumą. Tad nieko keisto, kad vis daugiau bendrovių žvalgosi į naujausias technologijas“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.
