Kibernetinės atakos yra nutaikytos ne vien į kompiuterius, bet ir į išmaniuosius telefonus, juolab, kai juose kaupiame vis daugiau asmeninės, darbinės ir konfidencialios informacijos. „Samsung“ atlikta apklausa parodė, kad 30 proc. respondentų, patyrusių kibernetines atakas nenutuokia, kaip įsilaužėliai pasiekė jų asmeninius duomenis ir net daugiau nei 60 proc. nežino, kokių veiksmų imtis, jei įsilaužta į jų įrenginius ar paskyras. Tad kaip atpažinti, kad jūsų prietaisui gresia pavojus ir ko imtis, kad laiku tam užkirstumėte kelią?
Nelaukite kol, nutiks kas nors bloga
Pirmiausia, turite būti tikri, kad jūs vienintelis galite pasiekti savo duomenis. „Samsung“ atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis įvykusių duomenų praradimo atvejų atsitinka įsilaužus į elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Didžioji dalis programėlių yra susietos tarpusavyje – elektroninis paštas, socialiniai tinklai ar elektroninė bankininkystė. Tad pavykus įsibrauti į vieną iš jų, rizika išauga ir kitoms paskyroms.
Nelaukdami blogiausio ir įtarimą keliančių atvejų, nueikite į savo „Google“ paskyrą, saugos įrankius ir peržiūrėkite prie jūsų paskyros prijungtus įrenginius. Tą patį rekomenduojama padaryti ir socialiniame tinkle „Facebook“. Jeigu neatpažįstate tam tikro prietaiso, nedelsiant jį pašalinkite. Galbūt draugo įrenginyje jungėtės prie socialinių tinklų ir pamiršote atsijungti, o galbūt tai piktavalių bandymas įsilaužti.
Bet kuriuo atveju, pastebėjus prijungtą įtartiną įrenginį, geriausia pasikeisti visus slaptažodžius. Saugūs slaptažodžiai neturėtų būti trumpi ir lengvai įkandami, tačiau sugalvojus sudėtingus dažnai juos pamirštame. Dėl to patogiausia išmaniajame telefone įsijungti tapatybės valdymo funkciją, kuri įgalina saugią prieigą, naudojantis biometriniu autentifikavimu ir pamirštant daugybę skirtingų slaptažodžių.
Tai nebūtinai turi būti slaptažodis ar kodas, pavyzdžiui, „Samsung“ savo vartotojams suteikia „Samsung Pass“ sistemą, kurioje galima nusistatyti akies rainelės, piršto atspaudo ar veido atpažinimo autentifikavimą. Taip būsite tikras, kad joks kitas žmogus neturės galimybės iš kito įrenginio prisijungti prie jūsų duomenų.
Aklai nepasikliaukite nurodymais
Kibernetiniai įsilaužėliai jus gali pasiekti, iš pirmo žvilgsnio atrodo, labai nekaltu būdu. Gavote priminimą, kad nesumokėjote mėnesinės įmokos už sporto klubo abonementą? Ar jūsų bankas atsiuntė SMS žinutę, kad turite atsinaujinti elektroninę bankininkystę?
Gauti panašius priminimus išties patogu, tačiau nepasikliaukite jais šimtu procentų. Jei gavote žinutę su aktyvia nuoroda, jokių būdu jos neatidarykite, nes tai gali būti sukčių darbas ir jūsų jautrūs duomenys gali būti nutekinti. Jei pamiršote kažką atsinaujinti, ar turite sumokėti kokias nors įmokas, tiek bankas, tiek sporto klubas primins, kad norint tai atlikti, turite apsilankyti pas juos, ar prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės. Jie niekada nesiųs veiksmui atlikti nukreipiančios aktyvios nuorodos.
Technologijų gamintojai siūlo daug skirtingų būdų, kaip suteikti maksimalią apsaugą vartotojų išmaniesiems ir padeda išvengti kenksmingo turinio. Dauguma jų pasižymi sustiprinto saugumo sistemomis, kaip pavyzdžiui, „Knox“ technologija, kuria yra aprūpinti „Samsung“ įrenginių vartotojai. Jei jūsų prietaisas nėra aprūpintas panašia programa, parsisiųskite antivirusinę, svarbiausia iš oficialios gamintojų svetainės.
Pastebite veiksmus, kurių pats tikrai nevykdėte
Įėję į elektroninio pašto ar socialinių tinklų nustatymus, pastebėjote, kad yra įjungtos ar išjungtos funkcijos, kurių, nepamenate, kad lietėte? Pažiūrėkite, ar nustatymuose nėra išjungtos saugos, kenksmingo turinio įspėjimų funkcijos. Jei taip, didelė tikimybė, kad tai įsilaužėlių darbas.
Peržiūrėkite ne įrenginio, bet savo „Google“ paskyros naršymo istoriją, ten matysite visus atliktus veiksmus ir galėsite patikrinti, ar kažkas kitas buvo prisijungęs prie jūsų paskyrų. Na, o jeigu, jūsų draugai gauna neaiškaus turinio laiškus ar žinutes iš jūsų, kurių nesiuntėte, tai jau aiškus ženklas, kad pasigavote virusą arba piktavaliai bando pavogti jūsų ir jūsų draugų duomenis.
Nedelsdami atnaujinkite savo operacinę sistemą, antivirusinę, pasikeiskite slaptažodžius ir praneškite draugams, kad jokiu būdu neatidarinėtų jūsų laiškuose siųstų aktyvių nuorodų.
Atsidūrėte ne ten, kur ketinote
Naršant internete dažnai iššoka įkyrūs reklamų pasiūlymai, kuriuos tenka nuolat išjunginėti. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kad net spaudžiant išjungimo mygtuką, jūs vis tiek nukreipiamas į reklamos puslapį, iš kurio nepavyksta sugrįžti atgal. Tenka pilnai išjungti langą ir iš naujo eiti ten, kur norėjote patekti.
Taip nutikus, geriausia iškart peržiūrėti savo naršymo istoriją ir užblokuoti reklaminį puslapį, kitu atveju nuolat atsidarinėjant tokioms reklamoms galite pasigauti virusą ir nepatikimų reklamų gali atsirasti dar daugiau. Tokios reklamos dažniausiai yra paslėpti virusai.
Būkite kritiški ir neatidarinėkite nepatikimo turinio, nespauskite ant keistų, neįtikėtinus pokyčius žadančių reklamų, kaip stebuklingas būdas, padėsiantis sulieknėti per savaitę ar nemokami mokymai, padėsiantys tapti milijonieriumi. Net jeigu ant šių reklamų paspaudus niekas iškart nenutiks, tokio turinio svetainės dažniausiai prašo pateikti asmeninius ir bankinius duomenis, kad galėtumėte gauti paslaugą, ir tai dažnu atveju būna suktas pinigų išviliojimas ir asmeninių duomenų praradimas.
