Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje. Tiesa, tam tikrų logistikos ir siuntų bendrovėse vykstančių procesų automatizavimo pavyzdžių galime rasti ir Lietuvoje, o pasauliniu mastu inovacijas šiems klientams siūlo daugiau nei pusšimtis robotikos bendrovių.
„Dažniausiai šie robotai naudojami sandėliuose nesunkių, daug gebėjimų nereikalaujančių užduočių atlikimui – dėžių pakavimui, jų paėmimui, perkėlimui iš vienos vietos į kitą ir panašiai. Tai leidžia darbuotojams imtis sudėtingesnių darbų, pavyzdžiui, vesti apskaitą, organizuoti darbo pasidalijimą. Tokie pokyčiai svarbūs, nes augant užsakymų kiekiui tenka ieškoti būdų kaip optimizuoti veiklą, vykdyti ją sklandžiau ir greičiau“, – atsižvelgdamas į vyraujančias tendencijas kalba „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Auganti pasiūla keis darbo organizavimą
G. Bilevičiaus žodžius patvirtina rinkos tyrimų bendrovės „Mordor Intelligence“ prognozės, kad vien siuntų pristatymo rinka kasmet turėtų plėstis 8–10 proc. ir 2024 metais pasiekti 400 mlrd. JAV dolerių (360,78 mlrd. eurų) vertę. Tad norint suspėti paskui vis augančius siuntų kiekius stengiamasi procesus automatizuoti. Jau dabar viename iš penkių siuntų sandėlių prie procesų prisideda automatizuoti įrenginiai.
Kaip vienos iš robotikos sektoriaus sėkmės istorijų minimos Kalifornijoje įsikūrusios „InVia Robotics“ ir „Fetch Robotics“ įmonės. Pirmoji sukūrė sandėliuose prekes surandantį ir išsiuntimui atgabenantį robotą. Antroji – autonominį mobilų robotą, skirtą sandėliuose rasti, sekti ir perkelti prekes bei siuntas. Šį aparatą sudaro mobili, judanti bazė, moduliniai priedai ir unikali, debesies kompiuterijos (Cloud computing – angl.) technologijomis paremta programinė įranga.
Panašiai dirba ir JAV bendrovės „Boston Dynamics“ robotai, kurie pasižymi mobilumu, autonomiškumu, prisitaikymu prie besikeičiančios situacijos. Kitaip sakant, tokie mechaniniai pagalbininkai yra ne tik monotoniškų užduočių atlikėjai, bet gali ir patys mąstyti, jei situacija pasikeičia. Mobilumu pasižymi ir „InVia Robotics“ konstruojami robotai, kurių pagalba prekių išsiuntimas iš sandėlio itin pagreitėja.
„Logistikoje ir siuntų bendrovių naudojami robotai su įvairiausiais įmontuotais sensoriais gali būti pritaikomi keletui pagrindinių užduočių: ant medinių padėklų sukrautų prekių iškrovimui iš pilnų konteinerių; kito tipo įrenginys gali judėti kartu su visa lentyna – jos atkeliauja iki salės darbuotojo, kuris iš tam tikros sekcijos paima užsakymui reikalingą prekę. Kai kurie robotai patys surenka prekes iš sandėlio, dar kiti gali supakuoti prekes į siuntimui reikalingas dėžes. Tad jau dabar automatizuoti galima didelę dalį procesų, kas gali paspartinti bet kurios įmonės veiklą“, – apie inovacijas pasakoja G. Bilevičius.
Pavyzdžių yra ir Lietuvoje
Galimybę pagerinti darbo efektyvumą automatizuojant procesus savo siuntų skirstymo terminale įvertino ir „DPD“, kuri prieš kelerius metus Kaune pristatė robotizuotą siuntų skirstymo terminalą. Nors ten nėra išmanių, judančių robotų, tačiau automatizuota sistema prekes skirsto tiksliau ir daugiau nei tris kartus greičiau nei žmogus.
„Konvejeris per valandą gali paskirstyti daugiau nei 7000 siuntų, kai anksčiau rūšiavimo terminale per valandą – apie 2000 siuntų. Tad pasiekiamas maksimalus efektyvumas – sunkvežimiai neužlaikomi prie vartų, siuntos palieka logistikos sandėlius kaip įmanoma greičiau. Svarbu, kad sumažėjo būtinybė samdyti vis daugiau darbuotojų, o dabar dirbančiųjų našumas išaugo beveik 30 procentų“, – pasakoja „DPD Lietuva“ atstovas.
Prie efektyvesnės įmonės veiklos prisideda ir programiniai sprendimai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto planuojamas kurjerio maršrutas ar automatizuota klientų aptarnavimo sistema. Remiantis esama sėkme planuojama vis daugiau inovacijų ne tik programinės įrangos atnaujinimo, bet ir siuntų terminalų srityje.
Ateityje gali atsirasti ir autonominiai automobiliai
Panašu, kad pamažu tokie įmonių veiksmai, procesų robotizacija ir automatizavimas gali tapti labiau taisykle nei išimtimi, tvirtina į naujas technologijas besiorientuojanti rinkos tyrimų bendrovė „Tractica“. Jos duomenimis, iki 2021-ųjų pabaigos kasmet parduotų logistikai skirtų robotų skaičius turėtų padidėti iki 938 tūkst., o pajamos – iki 27,76 mlrd. eurų. Jau dabar pasaulyje yra daugiau nei 50 tokių inovacijų kūrimu užsiimančių bendrovių, kurios konkuruodamos ateityje turėtų pasiūlyti vis naujų išradimų.
„Dar sunku numanyti, ką pasiūlys ateitis, tačiau vis garsiau kalbama apie autonominius automobilius, kurie turėtų būti saugesni ir efektyvesni. Taip pat testuojami pilotiniai projektai, kai krovininių automobilių konvojų valdo priekyje jo transporto priemonę vairuojantis žmogus. Norima robotus pritaikyti masiškai prekes atgabenti iki pat žmogaus namų – ar tai būtų bepiločiai orlaiviai, ar antžeminiai aparatai. Tokių technologijų užuomazgų yra jau dabar“, – teigia G. Bilevičius.
Tiesa, dronų veiklą stabdo itin griežti reikalavimai, tačiau dėl kylančios darbo jėgos kainos, žmonių nenoro imtis tam tikrų darbų, ypatingo tikslumo ir laiko apskaičiavimo reikalingumo, panašu, alternatyvų tikrai atsiras. Viena tokių gali būti žmones ir keturkojus gyvūnus primenantys jau minėtos įmonės „Boston Dynamics“ mobilūs robotai, kurie pasižymi prisitaikymu prie situacijos ir lengvu net tokių kliūčių kaip šaligatviai ir laiptai įveikimu.
Dabar aišku tik viena – tobulėjant technologijoms tiek prekių pristatymo sektoriuje, tiek logistikos sandėliuose darbuotojams reikės persikvalifikuoti ir imtis sudėtingesnių darbų, o darbą sandėliuojant prekes pamažu atiduoti robotams, kurie, kritikų vertinimu, ateityje turėtų tapti dar labiau savarankiškais ir efektyviais.
