„Internetas Lietuvoje – greičiausiais pasaulyje“. Tokias ir panašias antraštes esame įpratę matyti, tačiau jau kurį laiką pasauliniuose interneto spartos reitinguose Lietuva palengva leidžiasi žemyn. Kai kas jau spėjo imti nerimauti – ar Lietuva praras greito interneto lyderės karūną?
Pradžiai šiek tiek skaičių: JAV bendrovė „Ookla“, valdanti vieną populiariausių pasaulyje interneto spartos matavimo įrankių „Speedtest“, kiekvieną mėnesį skelbia kaip pasaulio šalys išsirikiuoja pagal interneto greitį. Spalio mėnesio duomenimis Lietuva mobiliojo interneto srityje buvo 19, fiksuoto ryšio – 25 vietoje. Prieš dešimt metų tuose pačiose reitinguose fiksuoto ryšio kategorijoje buvome pirmajame penketuke, o mobiliojo – pirmajame dešimtuke.
Ar šis Lietuvos smuktelėjimas pasauliniame interneto greičio reitinge rodo Lietuvos lyderystės interneto srityje praradimą? Visiškai ne. Priešingai, tas signalizuoja, kad Lietuvoje puikiai įvaldėme internetą. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje mūsų bendrovės atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų namuose prie interneto jungia daugiau nei keturis įrenginius – ne tik kompiuterius ar telefonus, bet ir televizorius, žaidimų konsoles ar net elektros lizdus ir šaldytuvus.
Tuščio tinklo sindromas
Pokyčius reitinguose galima paaiškinti stebėtinai paprastai: kol tinklas stovi tuščias ir neapkrautas – jo vidutinis greitis yra didžiulis. Lietuvos žmonėms pradėjus aktyviau naudotis telekomunikacijų paslaugomis, vidutinis greitis, tenkantis vienam vartotojui, natūraliai mažėjo.
Lietuvoje stebime tą patį reiškinį – mobiliojo interneto reitinguose šokome aukštyn, nes 4G tinklą Lietuvos operatoriai pastatė ir įjungė gerokai anksčiau nei kitos šalys – ypač stiprus šis atotrūkis Europoje.
Šio dešimtmečio viduryje prasidėjusi sparti 4G tinklo plėtra Lietuvoje šiek tiek pralenkė vartotojus ir besikeičiančius jų įpročius, nes ne visi turėjo 4G technologiją palaikančius telefonus ir kitus įrenginius. Taip pat ir duomenų kaina bei tuo metu populiarūs paslaugų planai nebuvo tokie dosnūs kaip šiandien.
Kitokie buvo ir vartotojų poreikiai – vaizdo turinys, skirtingai nei šiandien, dar nebuvo užvaldęs mūsų gyvenimo, o mobiliojo interneto apskritai vartojome pakankamai mažai.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį Lietuvos vartotojai mobiliuoju internetu perdavė 12,3 tūkst. terabaitų, o šių metų antrąjį ketvirtį šis skaičius jau buvo išaugęs aštuoniais kartais – iki 98,3 tūkstančių terabaitų. Jei sunku įsivaizduoti, daug tas ar mažai, palyginimui galima pasakyti, kad prieš kiek daugiau nei 20 metų maždaug tiek vietos užėmė visas pasaulio internetas.
Tai reiškia, kad iškart po 4G technologijos starto Lietuvoje tinklas iš dalies dirbo tuščiomis „apsukomis“. Vartotojams vis labiau prisijaukinant mobilųjį internetą, krentant jo kainai, rinkoje populiarėjant naują technologiją palaikančių įrenginių skaičiui, tinklo resursai pradėti naudoti efektyviau. Šių veiksnių visuma ir lėmė vidutinio greičio mažėjimą bei šiokį tokį Lietuvos smukimą pasauliniuose interneto greičio reitinguose. Jokiu būdu nereikėtų manyti, kad augant vartojimui vidutinis greitis mažės ir toliau, nes visa mobiliojo ryšio rinka tinklo resursus nuolatos plečia ir ruošiasi tolimesniam srauto augimui. Vien „Bitėje“ šiemet pastatėme 36 naujų bazinių bei dar papildomai atnaujinome bei praplėtėme 318 iki šiol pastatytų stočių. Mūsų technikai beveik kiekvieną dieną lanko turimas bazines stotis bei diegia spartesnio 4G+ tinklo technologiją. Šis procesas yra nuolatinis, nes dirbame industrijoje, kuri labai sparčiai keičiasi.
Apskritai tinklo plėtrą galima palyginti su žmogaus sveikata – ji reikalauja nuolatinio puoselėjimo. Vos pradėsi leistis į kompromisus, pasekmes jausi daugybę metų, net jei trumpuoju laikotarpiu tų pasekmių gali ir visai nesimatyti.
Žema vieta reitinguose – stipresnis tinklas?
Pasaulinių spartos reitingų ir mobiliojo interneto tinklo realaus išnaudojimo takoskyra ypač matoma Suomijoje. Telekomunikacijų rinkos analitikai „tefficient“ skaičiuoja, kad šioje šalyje vienas vartotojas vidutiniškai sunaudoja daugiausia mobiliojo interneto duomenų pasaulyje – beveik 25 gigabaitus per mėnesį. Maždaug tiek duomenų pakaktų „YouTube“ žiūrėti aukštos kokybės vaizdo klipus visą parą.
Taip yra todėl, jog Suomijoje gana prastai išvystyta šviesolaidinio interneto infrastruktūra. Dėl didelių atstumų bei šalies reljefo gyventojų tankis šioje šalyje – labai mažas. Štai dėl ko jie kur kas mieliau naudojasi mobiliuoju internetu.
Pastaruosiuose „Speedtest“ reitinguose Suomija pagal šio tipo interneto spartą užima „tik“ 27 vietą. Nepaisant to, tai jokiu būdu nereiškia, kad Suomijoje prastesnė mobiliojo interneto infrastruktūra nei reitingo pirmoje vietoje stovinčioje Pietų Korėjoje – tiesiog vienas vartotojas per mėnesį čia vidutiniškai suvartoja tik apie 5 gigabaitus mobiliojo interneto duomenų. Ir vėl turime prisiminti tą tuščiomis „apsukomis“ dirbantį tinklą.
Greitas internetas – auganti ekonomika
Nepaisant augančio tinklo apkrovimo mūsų šalyje, kartu su 5G tinklo plėtra Lietuva ir vėl šoktels į viršų, nes ir vėl atsiras daugiau laisvų tinklo resursų. Tam jau šiandien palengva ruošiamės.
Jei į tinklą žiūrėtume, kaip į žmogų, jo smegenis, vadinamąjį korinį tinklą, naujos technologijos startui esame praktiškai visiškai parengę, o rankos, bazinės stotys, dar laukia kitų metų, kai telekomunikacijų bendrovėms bus paskirti 5G tinklui reikalingi dažniai.
Ir čia Lietuvos vieta pasauliniuose interneto spartos reitinguose nėra svarbiausias rodiklis. Iš tiesų mažai kas pagalvoja, bet operatoriai, investuodami į telekomunikacijų ir ryšių infrastruktūrą, į šalį atneša naujas technologijas bei stipriai prisideda prie ekonominės gerovės.
Pasaulinė įvairių sprendimų telekomunikacijų rinkai bendrovė „Ericsson“ išanalizavo 135 šalis ir suskaičiavo, kad 2016 metais, kai pasaulis aktyviai plėtė 4G tinklus, mobiliojo interneto naudojimui išaugus 10 procentų, šalies BVP vien dėl to augo 0,6-2,8 procento. Interneto spartos ir ekonominio augimo sąryšis paaiškinimas paprastai – žmonėms atsiranda daugiau galimybių kurti vertę, dirbti ir užsidirbti .
Retas tesusimąsto, tačiau būtent 4G technologija leido žmonėms dirbti praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje, o verslams nauji išmanieji sprendimai suteikė galimybes veikti efektyviau. O kur dar prasidėjusi vaizdo turinio išmaniuosiuose įrenginiuose era su visa ją supančia ekosistema.
Su 5G turėsime panašų, tik nepalyginamai stipresnį efektą, kadangi ši technologija atvers duris dar neregėtiems naujiems sprendimams, ypač daiktų interneto, milžiniško duomenų kiekio valdymo, dirbtinio intelekto ir analitikos srityse.
Tai ar vis tik ateityje išliksime greito interneto lydere pasaulyje?
Neabejoju, kad taip, tam jau dabar turime visas reikalingas prielaidas. Tik svarbu nepamiršti, kad lyderystę interneto spartos srityje lemia ne reitingo vieta pagal spartos vidurkį, o apčiuopiami dalykai, pavyzdžiui, kaip greitai vartotojams užkraus populiariausius interneto portalus ar kiek ilgai jiems teks laukti, kol „YouTube“ vaizdo klipus pradės rodyti pačia aukščiausia kokybe.
