Mokslininkai, tyrinėdami šiaurės vakarų Grenlandijos ledynus, aptiko įrodymų, kad viena iš aukščiausių ledo dangos vietų – Prudhou kupolas – prieš kelis tūkstančius metų buvo visiškai be ledo.
Tai meta rimtą iššūkį ankstesnėms prielaidoms apie Grenlandijos ledo stabilumą ir verčia iš naujo įvertinti, kaip greitai tirpimas gali vykti dabartinio klimato kaitos laikotarpiu.
Grenlandijos šiaurės vakarų pakraštyje esantis Prudhou kupolas šiandien yra vienas aukščiausių ledyno taškų. Ilgą laiką manyta, kad ši Grenlandijos ledo dangos dalis išliko beveik visą holoceną – laikotarpį nuo paskutinio ledynmečio iki dabar. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė daug nerimą keliančių faktų: maždaug prieš 7 tūkstančius metų šioje vietoje ledas buvo visiškai ištirpęs.
2026 m. sausio 5 d. žurnale Nature Geoscience paskelbti tyrimo rezultatai yra tarptautinio projekto „GreenDrill“ dalis, kuriame dalyvavo ir Bafalo universitetas (JAV) bei Kolumbijos universitetas. Mokslininkai išgręžė daugiau nei 500 metrų ledo, kad pasiektų po kupolu slypinčias uolienas ir nuosėdas.
Analizuodami šias uolienas ir nuosėdas, mokslininkai nustatė, kad jos buvo atidengtos saulės šviesai maždaug prieš 6–8,2 tūkst. metų. Tai reiškia, kad tuo metu ledo šioje vietoje nebuvo, o paviršius buvo atviras aplinkos poveikiui.
„Tai laikotarpis, kai klimatas buvo gana stabilus, žmonės pradėjo plėtoti žemdirbystę ir kurtis civilizacijos. Jei natūralus, švelnus to meto atšilimas buvo pakankamas, kad Prudhou kupolo ledas ištirptų tūkstančiams metų, tai dabartinis, žmonių sukeltas atšilimas gali lemti panašius procesus daug greičiau“, – sako daktaras Džeisonas Brineris iš Bafalo universiteto.
Netikėti duomenys iš po ledo
Svarbų vaidmenį tyrime atliko nuosėdų švytėjimo (luminescencinė) analizė. Kai nuosėdos ilgai guli tamsoje – po ledu ar žeme – jų mineraluose kaupiasi „įkalinti“ elektronai. Ištraukus jas į šviesą, elektronai išsiskiria ir skleidžia silpną švytėjimą, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek laiko jos buvo uždengtos.
Tyrėjų skaičiavimai rodo, kad ledas Prudhou regione buvo ištirpęs ankstyvuoju holocenu, kai vidutinė Žemės temperatūra buvo 3–5 °C aukštesnė nei dabar. „Tai reiškia, kad sąlygos, dėl kurių ten ištirpo ledas, gali susiformuoti jau iki 2100 metų“, – sako daktaras Kalebas Volkotas-Džordžas iš Kentukio universiteto.
Mokslininkų teigimu, šie atradimai svarbūs ne tik Grenlandijai. Jie susiję su pasaulinio jūros lygio kilimo prognozėmis ir parodo, kiek jautrūs atšilimui gali būti net „tvirtai“ laikyti ledo plotai.
„Po ledu rastos nuosėdos rodo, kurios ledo dangos vietos yra pažeidžiamiausios. Tai leidžia prognozuoti, nuo kur prasidės spartus ledynų tirpsmas“, – pažymi daktaras Jergas Šeferis iš Kolumbijos universiteto.
Anot mokslininkų, jei prieš 7 tūkstančius metų keliais laipsniais aukštesnė temperatūra ledo dangą ištirpdė ilgam laikui, tai šiandienos, daug greitesnis atšilimas gali turėti dar greitesnių pasekmių.
Tyrimo rezultatai sustiprina nuogąstavimus, kad Grenlandijos ledas nėra toks stabilus, kaip ilgą laiką manyta. Tai reiškia, kad jūros lygio kilimo prognozės gali būti dar niūresnės, nei šiuo metu tikimasi.
