Lietuvą pasiekęs speigas jau antrą naktį iš eilės perrašė pastarųjų metų meteorologinius duomenis. Hidrometeorologų fiksuojamos oro temperatūros rodo, kad šių metų sausis išsiskiria ne tik stabiliais šalčiais, bet ir itin žemomis temperatūromis, nematytomis beveik dvejus metus.
Tokie rodikliai atkreipia dėmesį ne tik dėl klimato tendencijų, bet ir dėl praktinių pasekmių gyventojams, infrastruktūrai bei energetikos sistemai. Staigus ir gilus šaltis veikia transportą, šildymo sistemas, vandentiekį ir kasdienį gyvenimą regionuose.
Specialistai pažymi, kad pastarosiomis dienomis susiformavusios oro sąlygos yra tipiškos stipriam anticiklonui, kuris užtikrina giedrą dangų ir labai sparčiai krentančią temperatūrą naktimis.
Naujas šalčio rekordas Molėtuose
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienio naktį žemiausia oro temperatūra šalyje buvo užfiksuota Molėtuose. Čia termometrai rodė net 23,5 laipsnio šalčio. Tai žemiausia temperatūra Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus.
Šis rodiklis tapo nauju speigo etalonu dabartiniam žiemos sezonui ir viršijo ankstesnį rekordą, užfiksuotą vos prieš parą. Tokie temperatūros skirtumai rodo, kad šaltis Lietuvoje įsitvirtino ne trumpam epizodui, o nuosekliai laikosi jau kelias naktis iš eilės.
Meteorologai pažymi, kad Molėtų apylinkės neretai tampa šalčio epicentru dėl geografinės padėties, reljefo ir giedrų naktų, kurios leidžia žemei greitai atvėsti.
Sekmadienio speigas Varėnoje
Dar sekmadienio rytą šalčiausia vieta Lietuvoje buvo Varėna. Čia oro temperatūra nukrito iki 22,2 laipsnio šalčio. Tuo metu tai buvo žemiausia temperatūra per pastaruosius dvejus metus, tačiau šis rekordas išsilaikė tik vieną parą.
Paskutinį kartą panašus ar kiek žemesnis šaltis Lietuvoje buvo fiksuotas prieš dvejus metus Šalčininkuose, kai oro temperatūra siekė 22,6 laipsnio šalčio. Dabartiniai duomenys rodo, kad šių metų sausio speigas jau pranoko tą laikotarpį.
Ar šalčiai trauksis artimiausiomis dienomis
Sinoptikų vertinimu, artimiausiomis dienomis oro temperatūra gali išlikti žema, tačiau tokio ekstremalaus šalčio, koks fiksuotas Molėtuose, gali ir nebebūti. Vis dėlto naktimis daugelyje šalies vietų prognozuojamas dviženklis šaltis.
Meteorologai pabrėžia, kad žiema dar nėra pasiekusi savo piko, todėl panašūs speigo epizodai sausio ar vasario mėnesiais išlieka tikėtini. Tokios situacijos laikomos normaliomis Lietuvos klimato sąlygomis, nors pastaraisiais metais jos pasitaikydavo vis rečiau.
Ką rodo šie duomenys ilgesnėje perspektyvoje
Nors trumpalaikiai šalčio rekordai savaime nereiškia klimato pokyčių krypties, jie tampa svarbia statistine medžiaga ilgalaikėms analizėms. Klimatologai pabrėžia, kad net ir šylančio klimato sąlygomis ekstremalūs šalčio epizodai išlieka galimi.
Pastarųjų dienų temperatūros Lietuvoje primena, kad žiema gali būti ne tik permaininga, bet ir labai atšiauri. Tokie reiškiniai dar kartą parodo, kodėl pasirengimas ekstremalioms oro sąlygoms išlieka svarbus tiek gyventojams, tiek institucijoms.
