Per pastaruosius 25 metus žmonija patyrė milžinišką technologinį šuolį. XXI amžiaus pradžioje internetas buvo jungiamas per telefono modemus, „Netflix“ buvo DVD diskų nuomos įmonė, o išmanieji telefonai atrodė kaip egzotika.
Šiandien inovacijos atsiranda precedento neturinčiu greičiu – nuo dirbtinio intelekto iki robotikos. BBC apklausė mokslininkus, futurologus ir technologijų ekspertus, prašydama jų papasakoti, kaip pasaulis galėtų pasikeisti per artimiausius 25 metus – iki 2050-ųjų.
Daugybėje mokslinės fantastikos kūrinių, kurių veiksmas vyksta 2050-aisiais, žmonės naudoja technologijas savo kūnams tobulinti – kad būtų sveikesni, laimingesni ir produktyvesni.
Kompiuteriniame žaidime Deus Ex, išleistame 2000 metais ir kurio veiksmas nukeltas į 2052-uosius, personažai į savo organizmą diegiasi nanorobotus. Jie, be kita ko, leidžia greičiau judėti ir matyti tamsoje.
Nors ilgą laiką tokios idėjos atrodė kaip gryna fantastika, nanotechnologijos – struktūrų, kurių dydis siekia milijoninę milimetro dalį, kūrimas – jau plačiai taikomos. Šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ir kompiuterių procesoriai sudaryti iš milijardų tranzistorių, sukurtų būtent nano lygmeniu.
Londono nanotechnologijų centro profesorius Stivenas Bramvelas mano, kad iki 2050 metų „ženkliai išsitrins“ ribos tarp mašinų, elektronikos ir biologinių organizmų. Pasak jo, nanotechnologijomis grįsti implantai pirmiausia bus naudojami sveikatos būklei stebėti ir komunikacijai gerinti.
Jo teigimu, medicinoje nanoprietaisai galės tiksliai pristatyti vaistus į reikiamas organizmo vietas.
Kibernetika ir ligų gydymas
Kibernetikos profesorius Kevinas Vorikas, kuris 1998 metais tapo pirmuoju žmogumi, į nervų sistemą įsidiegusiu kompiuterinį lustą, mano, kad iki 2050-ųjų kibernetika lems didelius pokyčius ligų gydyme. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, šizofrenija, galėtų būti gydomos ne vaistais, o gilia elektronine smegenų stimuliacija.
Vorikas taip pat neatmeta, kad ateityje atsiras implantų, kurie leis žmogaus smegenims ir kūnui funkcionuoti vienas nuo kito atskirai, per nuotolį.
Skaitmeniniai dvyniai
London Science Museum mokslo direktorius Rodžeris Haifildas mano, kad iki 2050 metų gali plačiai paplisti „skaitmeniniai dvyniai“ – virtualūs fizinių objektų modeliai, realiuoju laiku atnaujinami pagal gaunamus duomenis.
Jo nuomone, žmogus galės turėti daug supaprastintų skaitmeninių savo kopijų. Jų pagalba bus galima tirti, kaip konkretų organizmą veikia vaistai ar gyvenimo būdo pokyčiai, nepatiriant tiesioginės rizikos.
Dirbtinis intelektas ir švietimas
Tikimasi, kad dirbtinio intelekto raida bus glaudžiai susijusi su kvantine kompiuterija. Didžiosios technologijų kompanijos investuoja milžiniškas lėšas į kvantinių kompiuterių kūrimą – šie įrenginiai galėtų atlikti ypač sudėtingus skaičiavimus per labai trumpą laiką.
2025 metų sausį „Nvidia“ vadovas Džensenas Huangas pareiškė, kad, jo vertinimu, praktinis kvantinių skaičiavimų pritaikymas įmanomas maždaug po 20 metų.
Futuristė Treisė Folouz mano, kad iki 2050 metų mokymasis vyks vienu metu ir fizinėje, ir virtualioje aplinkoje. Anot jos, mokys dirbtiniu intelektu grįsti mokytojai, gebantys realiuoju laiku prisitaikyti prie kiekvieno mokinio.
Ji taip pat prognozuoja, kad vadovėlius pakeis virtualios simuliacijos, o mokymo metodai taps mažiau standartizuoti.
Bepilotis transportas ir Mėnulis
Rašytojas ir futurologas Bilas Daglasas teigia, kad autonominiai automobiliai galės smarkiai sumažinti spūstis ir žuvusiųjų keliuose skaičių. Pasak jo, savavaldės transporto priemonės judės arčiau viena kitos ir sinchroniškai reaguos į stabdymą.
Jis taip pat prognozuoja bepiločių orlaivių plėtrą.
Žurnalistė Siu Nelson mano, kad kosminės lenktynės nesustos, ir iki 2050 metų Mėnulyje gali atsirasti gyventi tinkama bazė. Jos teigimu, kai kurie gamybos sektoriai, įskaitant farmacijos pramonę, gali persikelti į kosmosą, kur mikrogravitacija leidžia gauti kokybiškesnes medžiagas.
Fantastika ir tikrovė
2002 metais kino ekranus pasiekė filmas „Įspėjantis pranešimas“ (angl. „Minority Report“), sukurtas pagal fantasto Filipo K. Diko apysaką. Veiksmas jame vyksta 2054 metais. Likus trejiems metams iki filmavimo pradžios režisierius Styvenas Spilbergas pakvietė 15 ekspertų, tarp jų – virtualiosios realybės pionierių Džaroną Lanjė, į trijų dienų susitikimą aptarti, kokios technologijos galėtų egzistuoti 2050-aisiais.
Būtent šios diskusijos tapo daugelio filme pavaizduotų technologinių naujovių pagrindu.
Jeigu šio mokslinės fantastikos trilerio, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Tomas Kruzas, siužetas pasitvirtintų, tuomet viduryje 2050-ųjų visi naudotume gestų atpažinimo technologiją (ir specialias pirštines) vaizdo įrašams permesti skaidriniuose monitoriuose, o policininkai, skraidantys su reaktyviniais kupranugariais, kovotų su nusikalstamumu lazdomis, sukeliančiomis vėmimą.
