Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderius keturiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje. Orderiai buvo išduoti pernai gruodį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu.
„Teisme buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas dėl Europos arešto orderio išdavimo. Kadangi Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tęsia pasislėpusių Sausio 13-osios byloje nuteistų užsienio piliečių paiešką. Siekiant sulaikyti minėtus asmenis ir apriboti jų judėjimą Europos Sąjungos valstybėse, policija kreipėsi dėl Europos arešto orderio išdavimo“, – Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė.
Europos arešto orderis yra supaprastinta tarpvalstybinė teisminė perdavimo procedūra, taikoma patraukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn arba vykdant laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo. Vienos Europos Sąjungos šalies teisminės institucijos išduotas orderis galioja visoje bendrijoje.
Europos arešto orderiai buvo išduoti Anatolijui Fefelovui, Jurijui Janočkinui, Aleksandrui Navozovui ir Anatolijui Ivanickiui. Lietuva už akių juos nuteisė dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyti ir sužaloti žmonės.
J. Janočkinas ir A. Ivainickis yra tarp 14-likos nuteistųjų Sausio 13-osios byloje, kuriems Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino bausmes.
J. Janočkinui, kuris įvykių metu buvo Sovietų sąjungos Oro desanto pajėgų 76-osios oro desanto divizijos vienos iš kuopų būrio vadas, 2021 m. kovą Lietuvos apeliacinis teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas jam buvo skyręs 6 metus kalėjimo.
Anatolijui Ivanickiui, Sovietų sąjungos Oro desanto pajėgų 76-osios oro desanto divizijos 237-ojo pulko slaptosios tarnybos viršininkui 4 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 10 metų.
Tuo metu A. Fefelovui, Aleksandrui A. Navozovui po 10 metų kalėjimo 2019 m. nuosprendžiu skyrė Vilniaus apygardos teismas.
Pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui
1991-ųjų sausio 13-osios naktis prie Vilniaus televizijos bokšto. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos teismai yra konstatavę, kad visi Sausio 13-osios byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyta 14 žmonių ir daugiau nei 800 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Dėl buvusio Sovietų sąjungos gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus.
Nusikaltimai buvo padaryti, visiems nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe, bendrai vykdant iš anksto suplanuotą ir aukščiausiu lygiu koordinuotą karinę operaciją, 2021 m. paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Įgyvendindami kariams ir karininkams iškeltas užduotis, objektų užėmimo metu nuteistieji prieš civilius naudojo tiek garsinius, tiek kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus (stumdė, smūgiavo kumščiais, ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis, spardė kojomis), taip pat komendanto valandos metu vykdė ir asmenų judėjimo teisių suvaržymus.
„Teismas nustatė, kad visi 67 byloje kaltinti asmenys vykdė aukščiausių TSRS valdžios ir TSKP politiką, siekė sugrąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį ir tuo tikslu rengė karinę operaciją, kurios metu beatodairiškai naudojo jėgą prieš Lietuvos žmones, civilius, juos žudė ir kitaip žalojo“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Pasak jo, kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Be nusikalstamo plano iniciatorių nebūtų buvęs pradėtas karinės operacijos planavimas, be planuotojų ir koordinatorių nebūtų suplanuoti konkretūs kariniai veiksmai, nebūtų paskirti kariniai daliniai operacijai vykdyti, nebūtų jiems suteikta karinė technika ir ginkluotė, o be tiesioginių karinių veiksmų vykdytojų nebūtų praktiškai įgyvendinta iniciatorių ir planuotojų suplanuota karinė operacija, todėl visų nuteistųjų veiksmai lėmė sunkiausių padarinių atsiradimą.
67 užsienio valstybių piliečiai įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų: tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo – dėl nusikalstamų veiksmų prieš Lietuvos valstybę rengimo, karinės operacijos planavimo ir jos įvykdymo, 1991 m. sausio mėnesį užimant Spaudos rūmus, Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą bei kitus objektus, įvedant komendanto valandą.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti. Nuosprendį tuo metu asmeniškai išklausė du nuteistieji – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.
