Mokslininkai žengė svarbų žingsnį ankstyvos Alzheimerio ligos diagnostikos link – paaiškėjo, kad šios ligos biologinius žymenis galima tiksliai nustatyti iš kelių kraujo lašų, paimtų iš piršto namų sąlygomis. Tai gali iš esmės pakeisti tyrimų mastą ir prieinamumą, nes iki šiol taikyti metodai buvo brangūs ir invaziniai.
Mokslininkai nustatė, kad Alzheimerio ligos biomarkerius galima tiksliai aptikti pasitelkus paprastas kraujo mėginius, paimtus iš piršto. Tokių ėminių nereikia specialiai laikyti ar kitaip apdoroti – jie gali būti paimti namuose ir iš karto išsiųsti į laboratoriją.
Projekto metu buvo ištirti 337 dalyviai ir įrodyta, kad kraujo mėginių, gautų praduriant piršto odą, pakanka norint tiksliai išmatuoti pagrindinius Alzheimerio ligos patologijos ir smegenų pažeidimų žymenis. Tokiu būdu pavyko pašalinti iki šiol buvusius logistinius apribojimus, kurie labai apsunkindavo tyrimų organizavimą.
Iki šiol diagnostika buvo brangi ir invazinė
Alzheimerio liga paprastai patvirtinama remiantis smegenų vaizdo tyrimais arba smegenų skysčio (smegenų skysčio – likvoro) analizėmis. Šie metodai yra invaziniai, sudėtingi ir brangūs. Pastaraisiais metais atsiradę kraujo tyrimai, matuojantys biomarkerius, tokius kaip p-tau217, tampa vis tikslesniais ir prieinamesniais įrankiais šiai ligai nustatyti.
„Šis revoliucinis atradimas gali iš esmės pakeisti, kaip vykdomi Alzheimerio ligos tyrimai. Jis įrodo, kad tuos pačius biomarkerius, kuriuos gydytojai naudoja Alzheimerio patologijai nustatyti, galima išmatuoti iš paprasto kraujo lašo, paimto iš piršto namuose“, – aiškina pagrindinis tyrėjas Nicholasas Ashtonas.
Pasak mokslininko, nors iki praktinio metodo taikymo klinikoje dar prireiks metų, dabar atsiveria galimybės tyrimams, kurie anksčiau buvo faktiškai neįmanomi – galima tirti įvairesnes gyventojų grupes, vykdyti plačios apimties patikras ir įtraukti bendruomenes, kurios istoriškai buvo menkai atstovaujamos Alzheimerio ligos tyrimuose.
Naujosios metodikos tikslumas – apie 86 procentus
Naujas tyrimo metodas pagrįstas keliais kraujo lašais, paimtais iš piršto galiuko ir užlašintais ant specialios kortelės, kur mėginys išdžiovinamas. Vėliau tokios kortelės siunčiamos į laboratoriją, kur itin jautriais metodais ieškoma su Alzheimerio liga ir kitais smegenų pokyčiais susijusių baltymų.
Mokslininkai parodė, kad p-tau217 koncentracijos, išmatuotos iš piršto durtinio kraujo mėginių, buvo labai artimos standartinių veninio kraujo tyrimų rezultatams. Be to, šie duomenys leido nustatyti skysčio pokyčius smegenų skystyje, būdingus Alzheimerio ligai, maždaug 86 proc. tikslumu.
Didelis žingsnis tyrimams, bet dar ne klinikinei praktikai
Nors ši technologija dar nėra parengta kasdieniam klinikiniam naudojimui, ji jau dabar panaikina reikšmingas kliūtis Alzheimerio ligos tyrimuose. Nebereikia sudėtingos infrastruktūros, brangios įrangos ar invazinių procedūrų, kad būtų galima surinkti tyrimams reikalingus duomenis iš didelių ir įvairių žmonių grupių.
Mokslininkai pabrėžia, kad būtini tolesni plataus masto tyrimai ir metodo patvirtinimas skirtingose populiacijose bei skirtingose sveikatos priežiūros sistemose. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad paprastas kraujo lašo testas iš piršto gali tapti esminiu įrankiu siekiant anksti nustatyti Alzheimerio ligos riziką ir pradėti intervencijas dar iki negrįžtamų smegenų pažeidimų atsiradimo.
