2026-ieji Lietuvoje prasidėjo svarbiais pokyčiais daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų, dalyvaujančių II pensijų pakopoje. Nuo šių metų pradžios jiems atsivėrė kur kas daugiau galimybių, nuo lėšų atsiėmimo iki pasirinkimo, kaip ir kur kaupti toliau.
Tačiau drauge su šiomis galimybėmis atsiranda ir didesnė atsakomybė, nuo priimto sprendimo dabar priklausys tai, kokią pensiją žmogus gaus ateityje.
Skaičiavimai rodo, kad finansiniai rezultatai skirtingų pasirinkimų atveju gali ženkliai skirtis. Todėl šiuo metu itin svarbu įvertinti ne tik trumpalaikę naudą, bet ir ilgalaikes pasekmes.
Tęsiant kaupimą, pensija gali būti kelis kartus didesnė nei nutraukus dalyvavimą ar sustabdžius įmokas.
Daugiau lankstumo – daugiau sprendimų
Nauja tvarka leidžia žmonėms atsiimti visas arba dalį sukauptų lėšų, visiškai nutraukti kaupimą, sustabdyti jį neribotam laikui arba perkelti lėšas į kitus taupymo instrumentus – pavyzdžiui, III pakopos pensijų fondus. Taip pat galima pasinaudoti galimybe atsiimti pinigus ir vėl pradėti kaupti iš naujo.
Pasak „Swedbank“ užsakymu 2025 metų vasarą atliktos apklausos, apie 40 proc. II pakopos dalyvių ketina imtis aktyvių veiksmų – dažniausiai galvoja apie tai, kaip atsiimti bent dalį lėšų. Rečiau svarstomas variantas – viską palikti taip, kaip yra, ir kaupti toliau.
Svarbu žinoti, kad pagrindinės sąlygos kaupiantiems nesikeičia. Išlieka 3 proc. nuo atlyginimo dydžio įmoka bei 1,5 proc. dydžio valstybės paskata.
Lėšos ir toliau investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondų principą, kuris leidžia riziką valdyti priklausomai nuo amžiaus. Taip pat taikomi palankūs valdymo mokesčiai.
Kiek jau sukaupta ir ko galima tikėtis ateityje?
Remiantis skaičiavimais, asmuo, kuris II pakopoje kaupė nuo 2004 metų ir visą laiką tai darė maksimaliu tempu (3 proc. nuo atlyginimo + 1,5 proc. paskata), 2025 m. pabaigoje turėjo apie 18,7 tūkst. eurų.
Tokia suma susidaro darant prielaidą, kad žmogus visada gavo vidutinį darbo užmokestį, o fondo grąža sudarė vidutiniškai 7,25 proc. per metus.
Jeigu iki pensijos liko 23 metai, tai nieko nekeisdami ir toliau kaupti apsisprendę gyventojai iki senatvės gali sukaupti per 130 tūkst. eurų. Tai leistų užsitikrinti apie 590 eurų siekiančią mėnesinę išmoką visą likusį gyvenimą.
Ką reiškia dalies ar visų lėšų atsiėmimas?
Atsiėmus ketvirtadalį sukauptos sumos, galima tikėtis, kad galutinis rezultatas bus apie 117 tūkst. eurų – maždaug 10 proc. mažiau nei kaupiant be pertraukos.
Tai reikštų apie 530 eurų anuiteto išmoką per mėnesį. Vadinasi, dalinis lėšų atsiėmimas daro įtaką, bet poveikis – ne toks drastiškas, kaip dažnai manoma.
Jei žmogus šiandien atsiima visą sukauptą sumą (apie 12,7 tūkst. eurų), tačiau pradeda kaupti iš naujo, per likusius 23 metus jis vis tiek galėtų sukaupti apie 76 tūkst. eurų, o tai užtikrintų apie 340 eurų anuiteto išmoką. Tad net po pertraukos aktyvus kaupimas duoda reikšmingų rezultatų.
Blogiausia ilgainiui yra sustabdyti kaupimą ir nepervedinėti jokių įmokų. Tokiu atveju suma padidėtų tik iki 55 tūkst. eurų, o išmoka sudarytų apie 250 eurų. Tai rodo, kad vien investicinis prieaugis, be naujų įmokų, neužtikrina pakankamo augimo.
Ką daryti su atsiimtomis lėšomis?
Dalis žmonių, planuojančių pasitraukti iš II pakopos, sako, kad lėšas investuos patys arba nukreips į III pakopos pensijų fondus. Jei į III pakopą žmogus pervestų tas pačias 3 proc. nuo atlyginimo, o taip pat papildomai investuotų atsiimtas lėšas, galutinė suma per du dešimtmečius pasiektų apie 82 tūkst. eurų.
Tačiau, palyginti su II pakopa, tai reikštų maždaug 90 tūkst. eurų mažesnę galutinę sumą – visų pirma dėl to, kad III pakopoje nėra valstybės paskatos.
Dar blogesnė situacija, jei atsiimti pinigai tiesiog būtų palikti III pakopos fonde ir papildomai niekas nekaupiama. Tokiu atveju suma per 20 metų siektų apie 34 tūkst. eurų – mažiau nei palikus pinigus II pakopos fonde be jokių papildomų įmokų.
Tik aktyvus pasirengimas garantuoja geresnę pensiją
Nors kiekvieno žmogaus situacija – skirtinga, skaičiai kalba patys už save: jei norime orios senatvės, turime pasirūpinti ja patys.
Tęsiant kaupimą II pakopoje su valstybės paskata, sukaupti galima ženkliai daugiau nei nutraukus kaupimą ar pasitikint vien investicijomis savarankiškai.
Kitos priemonės – III pakopa, investicijos į fondus, NT ar akcijas – gali būti puikus papildymas, bet ne pakaitalas valstybės remiamam II pakopos kaupimui. Svarbiausia yra neprarasti laiko ir priimti sprendimus, kurie ilgainiui lemtų stabilumą, o ne finansinę nežinią.
