Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis galimybę pasitelkti ekonominį spaudimą toms šalims, kurios nepritaria jo planams perimti Grenlandiją.
Pasak jo, viena iš galimų priemonių – papildomi prekybos muitai, kurie būtų taikomi valstybėms, blokuojančioms Jungtinių Valstijų siekius įsitvirtinti šiame strategiškai svarbiame Arkties regione.
„Galiu įvesti muitą šalims, jei jos nesutiks dėl Grenlandijos, nes Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam saugumui“, – per sveikatos apskritąjį stalą Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Šis pareiškimas vėl sugrąžino į tarptautinę darbotvarkę klausimą dėl JAV ketinimų perimti Grenlandijos kontrolę – teritorijos, kuri yra Danijos autonominė sritis, tačiau turi itin didelę strateginę reikšmę dėl savo geografinės padėties, gamtinių išteklių ir karinio potencialo.
Dar 2019 metais D. Trumpas buvo viešai pareiškęs norą įsigyti Grenlandiją, tačiau tuomet Danija tokį pasiūlymą atmetė kaip absurdišką.
Nors tuomet JAV prezidento užmojai sulaukė pašaipų ir skepticizmo tiek tarptautinėje bendruomenėje, tiek pačioje Danijoje, naujausi D. Trumpo pareiškimai rodo, kad ši idėja vis dar laikoma realia jo administracijos geopolitinių planų dalimi.
Grenlandijos įsigijimas, anot Trumpo, padėtų užtikrinti JAV nacionalinį saugumą, ypač turint omenyje didėjančią Rusijos ir Kinijos įtaką Arkties regione.
Kol kas nei Danijos, nei Grenlandijos vadovai oficialiai nereagavo į naujausią D. Trumpo pareiškimą, tačiau pastaraisiais metais abi pusės ne kartą pabrėžė, kad Grenlandija nėra parduodama. Tuo metu politologai pažymi, kad tokie pareiškimai tik dar labiau gilina įtampą tarp NATO sąjungininkių ir kelia klausimų dėl JAV vadovybės pasirengimo derintis prie tarptautinės teisės normų ir sąjungininkių interesų.
