Skrydis buvo įpusėjęs, aplink ramus šurmulys ir nuolatinis variklių dūzgimas. Būtent tada Ethanui kilo mintis, kuri iš pradžių atrodė kaip paprastas pokštas, o netrukus virto rimtu bandymu patikrinti sėkmės ribas. Skrisdamas su „Ryanair“, jis nusprendė išpirkti visas lėktuve siūlomas momentinės loterijos korteles.
Logika buvo paprasta, net šiek tiek naivi – jei vienas bilietas suteikia menkutę galimybę laimėti, gal keli ar kelios dešimtys padidins tikimybę bent jau iki apčiuopiamos. Mintis akimirksniu buvo įamžinta vaizdo įraše, kuris vėliau išplito socialiniuose tinkluose.
Ant atlenkiamo staliuko netrukus sugulė 68 pakeliai nutrinamų bilietų. Vaizdas priminė mažą improvizuotą kazino dešimties kilometrų aukštyje. Ethanas neilgai trukus sulaukė ir pagalbos – šalia sėdėję keleiviai su smalsumu prisijungė prie „operacijos“. Kiekvienas trynė savo kortelę, tarsi dalyvautų bendrame žaidime.
Su kiekvienu nutrintu laukeliu nuotaika svyravo tarp juoko ir įtampos. Atrodė, kad tokia gausa bandymų tiesiog privalo atnešti bent vieną rimtesnį laimėjimą. Simboliai atsiverdavo vienas po kito, tačiau reikalingi deriniai taip ir nesusiformavo.
Galiausiai viską apibendrino trumpa, bet iškalbinga frazė: „Mes nelaimėjome visiškai nieko.“ Tai pasakė kartu skridęs Vik, o netrukus salone nuskambėjo garsus šūksnis – „Niekas nieko nelaimėjo!“ Ši replika tapo savotišku eksperimento epilogu.
Net ir tie atvejai, kai atrodė, kad iki laimėjimo trūksta tik vieno simbolio, baigėsi nusivylimu. 68 pakeliai, šimtai nutrintų laukelių – ir nulis finansinės grąžos.
Internetas sureagavo žaibiškai. Vieni komentatoriai situaciją pavertė humoru, kiti ją traktavo kaip aiškų priminimą, kaip iš tiesų veikia loterijos. Pasigirdo ir ironijos, kad po tokio atvejo oro bendrovė galbūt ims riboti, kiek bilietų gali įsigyti vienas keleivis. Kai kurie svarstė, ar pirkėjai apskritai įsigilina į tikrąsias taisykles ir tikimybes.
Diskusijos neišvengiamai pakrypo prie pačios sistemos. Aviakompanijų siūlomos momentinės loterijos jau seniai kelia klausimų. Paviršiuje viskas atrodo paprasta – nutrini, laimi arba ne. Tačiau net ir ištraukęs „didįjį prizą“, žmogus dažnai patenka į papildomą etapą, kuriame tenka rinktis iš daugybės variantų, ir tik vienas iš jų slepia milijoną.
Skaičiai šioje istorijoje svarbesni už emocijas. Didžiojo prizo tikimybė tokiose loterijose gali siekti maždaug 1,2 milijardo prieš vieną. Palyginus su nacionalinėmis loterijomis, kur jackpotas dažnai turi maždaug 1 iš kelių dešimčių milijonų tikimybę, skirtumas tampa akivaizdus.
Ethano bandymas parodyti, kad kiekybė gali įveikti sistemą, baigėsi be jokio laimėjimo. Tačiau jis tapo gyvu pavyzdžiu, kaip veikia statistika. Didesnis bilietų skaičius nebūtinai reiškia realią galimybę laimėti.
Skrydis baigėsi, vaizdo įrašas surinko peržiūras, o eksperimentas liko kaip pamoka. Kartais net 68 bandymai yra tik 68 susidūrimai su ta pačia matematine realybe – sėkmė neparduodama didmeninėmis kainomis, net jei ją bandai nusipirkti danguje.
iš dangaus tikimasi tik dangiškų gėrybių