Kai kurių paslaugų trūkumas „Swedbank“ bankomatuose verčia klientus rinktis konkurentus, ypač dažnai pasirenkami SEB banko įrenginiai. Pasirodo, problema slypi ten, kur mažai kas tikėjosi.
Niekam ne paslaptis, kad kai kurie „Swedbank“ bankomatai paprasčiausiai neišduoda 5 eurų kupiūrų. Dėl to žmonėms, kurie nori išsiimti nedidelę grynųjų pinigų sumą, šis bankas tampa mažiau patogus.
Diskusijose internete aiškiai matyti. Dauguma pasisakiusių nurodo būtent tai kaip pagrindinę priežastį, kodėl renkasi SEB bankomatus. Šią informaciją patvirtino ir „Swedbank“ atstovas. Tačiau įprastuose išmokų bankomatuose tokios kupiūros dar vis yra.
„Swedbank” bankomatas. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Kaip teigia „Swedbank“ atstovai, techniniai skirtumai tarp šių dviejų tipų įrenginių riboja galimybę talpinti mažesnio nominalo banknotus, taip ir atsirado ši problema. Nepaisant to, „Swedbank“ bankomatuose neseniai atsirado ir naujovių.
Viena jų – bekontaktė funkcija. Nuo šiol kortelę galima tiesiog priliesti prie skaitytuvo, ir tai leis atlikti visą operaciją be fizinio įkišimo. Tokie bankomatai pažymėti specialiu simboliu. Tiesa, niekas nepasikeitė tiems klientams, kurie nori naudoti kortelę senoviškai, o tai vis dar įmanoma.
„Swedbank“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad gyventojai vis dažniau renkasi bekontakčius atsiskaitymus, jie jau sudaro apie 79 proc. visų mokėjimų. Per pastaruosius tris mėnesius net pusė milijono klientų bent kartą atsiskaitė naudodami išmanųjį įrenginį.
„Swedbank” bankomatas. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Dažnai gyventojai pajamas gauna ne grynaisiais, o pavedimu. Visgi, kai kuriais atvejais be grynųjų apsieiti sudėtinga, ypač atokiose vietovėse, kur iki artimiausio bankomato tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų.
Miestuose dar galima naudotis pašto darbuotojų pagalba, tačiau kaimo gyventojams tai tampa nemenku iššūkiu.
Mažėjantis bankomatų tinklas
Bankomatų tinklas ne vienerius metus mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Ši tendencija ryškėja augant skaitmeninių atsiskaitymų populiarumui. Vis daugiau gyventojų kasdieniams mokėjimams pasitelkia mobiliąsias programėles, bekontaktes korteles ar net išmaniuosius laikrodžius, todėl fizinio grynųjų pinigų poreikio lyg ir lieka mažiau.
Vis dėlto, nors daliai visuomenės tai patogus progresas, kitiems, ypač vyresnio amžiaus gyventojams ir kaimiškų vietovių žmonėms, bankomatų traukimasis reiškia tiesioginę atskirtį nuo bazinių finansinių paslaugų.
„Swedbank” bankomatas. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Šalies gyventojai vis dažniau diskutuoja apie būtinybę išlaikyti bent minimalų bankomatų tinklą, ypač toliau nuo didžiųjų miestų. Vis garsiau kalbama apie tai, kad bankai turi vykdyti ne tik verslo logiką, bet ir socialinę misiją.
Kai kurie siūlo išeitį – valstybės remiamą bendrą bankomatų tinklą, kuris veiktų kaip universali paslauga visų bankų klientams. Tokios iniciatyvos jau taikomos kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ar Vokietijoje.
Bankomatų traukimosi klausimas tampa dar aktualesnis ir dėl besikeičiančios demografijos – senėjančios visuomenės poreikiai skiriasi nuo jaunesnės kartos įpročių. Nors pastarieji ir linkę viską spręsti internetu, ne visi jaučiasi saugiai ar užtikrintai tvarkydami finansus skaitmeniniu būdu.
