2024 m. mokslininkai paskelbė apie galimą naują paveldimo plikimo – dažniausios plaukų slinkimo priežasties tiek vyrams, tiek moterims – gydymo kryptį. Netikėtai daug vilčių suteikė natūraliai organizme esantis cukrus, sudarantis DNR struktūrą – vadinamasis dezoksiribozės komponentas.
Pradžioje šis cukrus buvo tiriamas visai kitu tikslu – aiškinantis, kaip jis padeda gijti žaizdoms, kai yra vietiškai tepamas ant odos. Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir COMSATS universiteto Pakistane mokslininkai eksperimentuodami su pelėmis pastebėjo, kad aplink dezoksiriboze apdorotas žaizdas kailis atauga greičiau nei neapdorotose vietose.
Šis netikėtas efektas taip sudomino tyrėjus, kad jie nusprendė imtis gilesnių tyrimų ir ištirti, ar dezoksiribozės cukraus gelis galėtų padėti ir esant plaukų slinkimui, panašiam į žmogaus paveldimą plikimą.
2024 m. birželį paskelbtame tyrime mokslininkai naudojo patinus, kuriems plaukų slinkimą sukėlė testosteronas. Pelėms nuo nugaros buvo pašalintas kailis, o ant atviros odos kasdien buvo tepamas nedidelis dezoksiribozės cukraus gelio kiekis. Po kelių savaičių šiose vietose fiksuotas itin gausus ataugimas – ataugo ilgi, stori plaukai.
Paaiškėjo, kad dezoksiribozės gelis buvo toks veiksmingas, jog jo poveikis praktiškai prilygo minoksidiliui – vienai iš dažniausiai naudojamų vietinių priemonių plaukų slinkimui gydyti.
„Mūsų tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad plaukų slinkimo gydymo raktas gali būti paprastesnis, nei manyta – vietiškai naudojamas natūraliai organizme esantis dezoksiribozės cukrus gali pagerinti kraujotaką prie plauko folikulo ir taip paskatinti plaukų augimą“, – aiškino Šefildo universiteto audinių inžinierė Sheila MacNeil.
Paveldimas plikimas, arba androgeninė alopecija, – natūrali, genetiškai ir hormonų pusiausvyros bei amžiaus lemiama būklė, kuri skirtingai pasireiškia vyrams ir moterims.
Manoma, kad ši būklė vienaip ar kitaip paveikia iki 40 procentų žmonių. Tačiau Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) iki šiol yra patvirtinusi tik du vaistus jai gydyti.
Vienas jų – be recepto parduodamas minoksidilis. Jis gali sulėtinti plaukų slinkimą ir paskatinti dalies pacientų plaukų ataugimą, tačiau tikrai ne visiems jis veiksmingas.
Jei minoksidilis nepadeda, vyrams dažnai siūlomas kitas vaistas – finasteridas (dažnai žinomas kaip Propecia). Tai geriamasis receptinis preparatas, slopinantis testosterono virtimą dihidrotestosteronu, kuris siejamas su plikimo progresavimu. Šis vaistas dar nėra patvirtintas moterims.
Finasteridas gali sulėtinti plikimą maždaug 80–90 procentų vyrų, bet, pradėjus vartoti, jį reikia vartoti nuolat. Be to, šis vaistas gali sukelti nepageidaujamų, kartais stiprių šalutinių reiškinių – erekcijos sutrikimus, sėklidžių ar krūtų skausmą, sumažėjusį lytinį potraukį, taip pat depresiją.
Mokslininkų teigimu, androgeninės alopecijos gydymas išlieka sudėtingas, todėl būtina ieškoti naujų, saugesnių ir veiksmingesnių priemonių.
Tyrėjų komanda sukūrė biologiškai skaidų, netoksišką dezoksiribozės pagrindo gelį ir juo gydė pelių, turinčių vyriško tipo plikimą, odą.
Lygiagrečiai daliai pelių buvo taikomas ir klasikinis gydymas minoksidiliu, o dar viena grupė gavo kombinuotą gydymą – dezoksiribozės gelį kartu su minoksidiliu.
Palyginus su pelėmis, kurioms buvo tepamas tik neutralus (be vaisto) gelis, dezoksiribozės gelį gavusioms pelėms pradėjo formuotis nauji plauko folikulai ir augti tankesnis kailis.
Tanto dezoksiribozės gelis, tiek minoksidilis pelėms, turinčioms vyriško tipo plikimą, skatino 80–90 procentų plaukų ataugimą. Vis dėlto šių dviejų priemonių derinys papildomos akivaizdžios naudos nesuteikė.
Per 20 tyrimo dienų įvairiais intervalais darytos nuotraukos aiškiai parodė, kaip skirtingai atrodo pelių kailis priklausomai nuo taikyto gydymo.
Nors kol kas dar neaišku, kodėl būtent dezoksiribozės gelis pelėms skatina storesnių ir ilgesnių plaukų augimą, tyrėjai pastebėjo ryškų kraujagyslių ir odos ląstelių kiekio padidėjimą aplink gydytą vietą.
Mokslininkų teigimu, kuo geriau aprūpinamas krauju plauko svogūnėlis, tuo storesnis ir stipresnis tampa pats plaukas, o tai skatina intensyvesnį jo augimą.
Jeigu ateityje dezoksiribozės gelis pasirodytų esąs veiksmingas ir žmonėms, jį būtų galima svarstyti ne tik paveldimam plikimui gydyti, bet ir alopecijai ar net blakstienų, antakių ir galvos plaukų ataugai po chemoterapijos skatinti.
Patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad plaukų slinkimo ir plikimo gydymas vis dar yra menkai ištirta sritis, todėl nauji, biologiškai suderinami sprendimai itin reikalingi.
Kol kas visi eksperimentai atlikti tik su patinėmis pelėmis. Tačiau planuojama tirti, ar panašus dezoksiribozės cukraus poveikis pasireikš ir patelėms, kenčiančioms nuo testosterono sukelto plikimo, bei ar rezultatus bus galima patikimai perkelti į žmonių klinikinius tyrimus.
„Mūsų atliktas darbas – tik ankstyvasis etapas, tačiau rezultatai atrodo daug žadantys ir tikrai verti tolesnių tyrimų“, – teigia S. MacNeil.
