Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas imasi radikalių ekonominių priemonių, siekdamas priversti Teheraną nutraukti brutalius vidaus protestų malšinimus. Pirmadienio, sausio 12-osios, vakarą savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis paskelbė įvedantis 25 procentų muito tarifus visoms valstybėms, kurios ir toliau prekiaus su Iranu.
„Nuo šios akimirkos bet kuri šalis, kuri vykdo verslą su Islamo Respublika Iranu, mokės 25 % muitą nuo visų verslo operacijų, atliekamų su Jungtinėmis Valstijomis. Šis įsakymas yra galutinis ir neskundžiamas“, – pabrėžė Trumpas.
Remiantis žiniasklaidos duomenimis, šis ultimatumus pirmiausia smogs pagrindiniams Teherano partneriams – Kinijai, Indijai ir Turkijai. Tai ne pirmas kartas, kai Trumpas tarifus naudoja kaip užsienio politikos įrankį: anksčiau jis jau buvo apmokestinęs Indijos prekes 50 procentų muito dėl šios šalies vykdomų rusiškos naftos pirkimų.
Ultimatumai ir karinio spaudimo grėsmė
Kartu su ekonominiu spaudimu Vašingtonas rengia ir tiesioginio įsikišimo scenarijus. Trumpas patvirtino žurnalistams, kad Pentagonas jau analizuoja „labai stiprius variantus“ paramai Irano opozicijai, su kurios lyderiais prezidentas palaiko tiesioginius kontaktus.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Leavitt paaiškino, kad administracija svarsto visą priemonių spektrą – net ir galimus aviacijos smūgius. Vis dėlto prioritetu išlieka diplomatija, kuri minima kaip „pirmasis pasirinkimas“.
Situacija vystosi itin sparčiai. Dar sausio 11-ąją Trumpas, skrisdamas „Air Force One“ lėktuvu, teigė, kad Irano vadovybė pati paprašė derybų: „Irano lyderiai paskambino… Jie nori derėtis.“
Tačiau prezidentas neatmetė galimybės, jog JAV gali imtis aktyvių veiksmų dar iki oficialaus susitikimo: „Gali būti, kad turėsime veikti dar iki susitikimo.“ Teheranas šių pareiškimų kol kas nekomentuoja.
