Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiamas nebe fizinis piniginės ir banko kortelės derinys, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaityti galima išmaniuoju įrenginiu, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių būtina laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.
„Sukčiai nuolat ieško silpnų vietų, kad galėtų pasinaudoti žmonių patiklumu, skubėjimu ar nepakankamu informuotumu. Išmaniuosius įrenginius atsiskaitymams naudojantieji – ne išimtis“, – įspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Pasak banko atstovo, pirmiausia reikia pasirūpinti paties išmaniojo įrenginio apsauga – naudoti PIN kodą arba biometrinį užraktą (piršto atspaudą ar veido atpažinimą) ir niekada nepalikti telefono atrakinto. Praradus telefoną, būtina kuo skubiau apriboti jo naudojimo galimybes: pasinaudojus funkcija „Find My Device“ nedelsiant užrakinti telefoną („lock device“) arba ištrinti jame esančius duomenis („wipe device“).
Kol mobiliosios piniginės dar nėra atjungtos, patariama nesijungti prie jokių programėlių. Naudojant kitą, patikimą telefoną ar kompiuterį, reikėtų prisijungti prie savo „Apple ID“ ar „Google“ paskyros ir atjungti mobilias pinigines „Apple Pay“ ar „Google Pay“. Taip pat būtina susisiekti su banku ir paprašyti užblokuoti prisijungimus prie mokėjimo programėlės.
„Dar viena geležinė taisyklė – saugoti savo prisijungimo duomenis. Visų pirma – naudoti skirtingus kodus ir slaptažodžius. Telefono ir banko programėlės PIN kodai bei kiti slaptažodžiai neturėtų sutapti, nes pavogus vieną, iš karto atsiveria kelios paskyros. Taip pat niekada nereikia dalytis PIN ar patvirtinimo kodais bei slaptažodžiais – nei su artimaisiais, nei, juo labiau, su telefonu skambinančiais ir save banko darbuotojais pristatančiais asmenimis“, – primena J. Ivaška.
Jis taip pat pataria atsiskaitant telefonu vengti viešų „Wi-Fi“ tinklų kavinėse ar oro uostuose, kurie gali būti nesaugūs, ir naudoti mobilųjį internetą. Visuomet derėtų rinktis tik oficialias programėlių parduotuves – „Google Play“ ir „App Store“ – bei reguliariai atnaujinti operacinę sistemą ir mobiliojo mokėjimo programėlę.
Nepraraskite budrumo
Pasak „Urbo“ atstovo, nuolatinis budrumas gerokai sumažina nusikaltėlių sėkmės tikimybę, todėl reikėtų reguliariai tikrinti paties įrenginio ir jame įdiegtų programėlių būklę.
„Ypač pavojingos gali būti programėlės, prašančios leidimo dalytis telefono ekranu (screen sharing). Savo banko paskyroje nuolat reikėtų pasitikrinti ir „aktyvius įrenginius“, turinčius prisijungimo prie sąskaitos galimybę. Pastebėjus sau nepažįstamą įrenginį, jį būtina nedelsiant pašalinti ir imtis papildomų apsaugos priemonių“, – pabrėžia J. Ivaška.
Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną, rečiau minimą, tačiau ne mažiau svarbią saugumo spragą – iš neaiškių platintojų įsigytus išmaniuosius įrenginius.
„Jei telefoną įsigyjate ne iš oficialaus atstovo ar telekomunikacijų bendrovės, visada išlieka rizika, kad įrenginys jau gali būti paveiktas – jame gali būti įdiegta kenkėjiška programėlė, gali trūkti tam tikrų saugumo architektūros elementų, be kurių telefone lengviau apeinama programinė apsauga, o kenkėjiškos programos gali paprasčiau perimti finansinių programėlių duomenis“, – perspėja banko atstovas.
Žinokite, kas vyksta jūsų sąskaitose
J. Ivaška pataria reguliariai stebėti banko pranešimus ir operacijų sąrašą, tikrinti sąskaitų išrašus, o telefone įsijungti momentinius pranešimus apie atliktus mokėjimus. Kilus įtarimų dėl neaiškių operacijų, būtina nedelsiant susisiekti su savo banku.
„Taip pat vertėtų apgalvoti ir pagal asmeninius poreikius nusistatyti galimų atlikti operacijų limitus. Nustačius ribotas dienos ir mėnesio mokėjimų bei pavedimų sumas, tai tampa papildomu saugumo barjeru, jei nusikaltėliams pavyktų įsilaužti į išmanųjį įrenginį ir banko paskyrą“, – pažymi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Pasirūpinkite ir artimųjų saugumu
Kartodamas svarbiausias apsaugos nuo sukčių taisykles – nespausti jokių įtartinų nuorodų ir nevykdyti telefonu diktuojamų keistų nurodymų – J. Ivaška ragina šia tema šviesti ir aplinkinius.
„Pasirūpinkite ne tik savo, bet ir artimųjų saugumu. Ypač vaikai, vyresnio amžiaus tėvai ar seneliai gali būti negirdėję apie nusikaltėlių taikomas taktikas, todėl ir jiems kylanti rizika gali būti didesnė. Nevenkite kalbėtis šiomis temomis – net paprastas paaiškinimas, kad bankas niekada neprašo atskleisti jokios asmeninės informacijos, gali apsaugoti artimą žmogų nuo skaudžių finansinių nuostolių“, – sako J. Ivaška.
