Žiema gali atrodyti kaip sąstingio metas, tačiau sniegas sode iš tikrųjų yra didžiulė vertybė. Jis ne tik saugo augalus nuo šalčio, bet ir padeda dirvai sukaupti drėgmės ateinančiam sezonui. Žemiau rasite, kodėl verta džiaugtis sniegu sode ir kokių darbų nepamiršti, kol laikosi balta danga.
Sniegas sode yra tikras turtas dėl kelių svarbių priežasčių. Visų pirma, anksčiau ar vėliau jis ištirpsta, o tirpstantis vanduo įsigeria į dirvą ir ją gausiai sudrėkina – tiek gėlynus, tiek veją. Žiema be sniego labai dažnai lemia vasaros sausrą, ypač kai kritulių būna mažai.
Kita svarbi sniego funkcija – natūrali apsauga nuo šalčio. Nereikia nerimauti dėl rudenį pasėtų augalų, kurie dar spėjo truputį sudygti. Sniegas jiems ne tik nepakenks, bet ir sukurs izoliacinį sluoksnį, kuris dažnai yra efektyvesnis už mulčią ar agroplėvelę. Tokiose sąlygose net ir iki -20 °C siekiantis šaltis daugeliui rūšių daigų tampa gerokai mažiau pavojingas.
Be to, sniegas ne tik drėkina dirvą, bet ir saugo ją nuo erozijos. Sluoksniu padengta žemė yra apsaugota nuo staigių temperatūros svyravimų ir stipraus vėjo. Dėl to dirva išlieka puri, geriau tinkama daugiametėms kultūroms sėti ir jų šaknims vystytis. Sniegas taip pat yra ir puošmena – jis nusėda ant krūmų, medžių, pavėsinių stogų ir kitų sodo elementų, sukurdamas itin jaukų, žiemišką peizažą.
Kokiais darbais pasirūpinti, kai sode laikosi sniegas?
Nors sniegas sode yra naudingas, gausios pusnys sodininkui reiškia ir tam tikrus papildomus darbus. Pirmiausia verta apžiūrėti visžalius krūmus ir medžius. Ant jų šakų dažnai susidaro sunkios sniego „kepurės“, galinčios nuolat deformuoti ar net nulaužti šakas. Todėl pravartu apeiti sodą ir labai švelniai nukratyti nuo šakų susikaupusį sniegą. Mažiau išsikerojusius augalus galima švelniai surišti, kad ant jų nekauptųsi per didelis sniego kiekis.
Jeigu šiltnamyje žiemos metu laikote ar esate pasėję daržovių, patikrinkite, ar ant stogo nesusikaupė per daug sniego. Storas sluoksnis trukdo patekti šviesai, kuri būtina augalų augimui. Taip pat verta prisiminti, kad sniegas – puikus nemokamas vanduo laistymui. Užtenka jį užpilti ant lysvių šiltnamyje – sniegas greitai ištirps ir sudrėkins dirvą.
Šalčiai ir gausus sniegas – tinkamas metas pasirūpinti ir laukiniais gyvūnais. Papildykite lesyklas sėklomis, grūdais, o jei turite galimybę – įdėkite šieno į šėryklas žvėrims. Tuo pačiu stenkitės per daug neišmindžioti sniego visame sode: geriau nusistatyti kelis pastovius takelius, vedančius į svarbiausias vietas. Stipriai suplūktas sniegas ant vejos tirpsta gerokai lėčiau ir gali lemti žolės puvimą.
Prasidėjus atodrėkiui, verta skirti dėmesio būtent vejai. Kai temperatūra dieną kiek pakyla, viršutinis sniego sluoksnis pradeda tirpti, tačiau naktį dirvoje esantis vanduo vėl užšąla. Norėdami sumažinti vietinius vandens ir ledo sąstovius, tolygiai paskirstykite sniegą po visą vejos plotą, neleiskite jam kauptis tik vienoje vietoje. Taip išvengsite užmirkimo židinių ir deguonies stokos dirvoje, kuri sudaro palankias sąlygas vejos grybinėms ligoms plisti.
