Daugelis žmonių vis dar mano, kad protinius dantis būtina šalinti visais atvejais, tačiau tai nėra tiesa. Šių dantų šalinimas reikalingas tik tada, kai jie sukelia skausmą, uždegimą, infekciją, kariesą arba daro spaudimą šalia esantiems dantims. Jei protiniai dantys yra sveiki ir netrikdo burnos būklės, jų pašalinti nebūtina.
Protinių dantų šalinimas yra viena dažniausių chirurginių odontologinių procedūrų, ypač tarp jaunų žmonių. Daugeliui suaugusiųjų per gyvenimą bent vienas protinis dantis jau yra pašalintas, dažniausiai dėl kilusių komplikacijų ar profilaktinių priežasčių.
Protinių dantų užuomazgos paprastai pradeda formuotis ankstyvoje paauglystėje. Jie tampa matomi dantų rentgeno nuotraukose dažniausiai 8–15 metų amžiuje, kai vystosi po dantenomis. Kai kuriems žmonėms šie dantys apskritai nesusiformuoja, ir tai laikoma normalia genetine ypatybe.
Protinių dantų dygimas dažnai trunka kelerius metus, o visiškai išdygsta arba prasikala jie įprastai 17–21 metų laikotarpiu. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai protiniai dantys neišdygsta visiškai arba lieka tik dalinai prasikalę. Jie yra burnos gale – viršutinio ir apatinio žandikaulio kraštuose abiejose pusėse.
Viena dažniausių su protiniais dantimis susijusių problemų yra retencija, kai dantis lieka įstrigęs po dantenomis ar kaulu ir negali normaliai išdygti. Taip dažniausiai nutinka dėl per mažo žandikaulio arba netaisyklingos danties dygimo krypties. Dėl šios būklės gali kilti įvairių komplikacijų. Aplink retinuotą dantį dažnai vystosi perikoronitas – uždegimas ir infekcija, pasireiškiantys skausmu ir patinimu.
Be to, tarp protinio danties ir greta esančio danties sunkiai išvalomos vietos sudaro palankias sąlygas kariesui. Ilgainiui gali išsivystyti ir periodontitas – audinių, laikančių dantis, uždegimas, galintis sukelti kaulo irimą. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir šaknies rezorbcija, kai pradeda irti paties protinio arba greta esančio danties šaknys.
Odontologas ar ortodontas dažniausiai rekomenduoja šalinti protinius dantis tuomet, kai jie sukelia nuolatinį skausmą, pažeidžia kitus dantis, yra stipriai pažeisti karieso ar didina periodontito riziką. Tačiau jei protiniai dantys yra pilnai išdygę, taisyklingai išsidėstę dantų lanke ir nesukelia jokių nusiskundimų, jų šalinimas nėra būtinas.
Svarbu žinoti, kad protinių dantų šalinimas, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, gali turėti komplikacijų. Viena dažniausių – sausa alveolė, kai po danties pašalinimo suyra arba iškrenta kraujo krešulys, saugantis žaizdą.
Tokiu atveju atsiveria kaulas ar nervai, sustiprėja skausmas ir padidėja infekcijos rizika. Taip pat gali išsivystyti infekcija, ypač jei žaizdoje kaupiasi bakterijos ar maisto likučiai. Retais atvejais, priklausomai nuo danties padėties, šalinimo metu gali būti pažeistas nervas, sukeliantis tirpimą, dilgčiojimą ar skausmą, kurie kartais gali užsitęsti.
