Daugelyje pasaulio šalių sausio 20-oji minima kaip sūrio mylėtojų diena – tai proga, kai virtuvėje karaliauja skoniai, o lėkštėse susitinka šimtmečius puoselėjamos tradicijos, iš kurių daugelis kilo Italijoje. Kiekviena sūrio rūšis pasižymi savita atsiradimo istorija ir išskirtiniais tekstūrų bei skonių deriniais, o šiandien jie prieinami kiekvienam.
Gurmaniška patirtis neturi būti brangi, todėl Sūrio mylėtojų dienos proga žemų kainų tinklas „Lidl“ parengė populiariausių itališkų sūrių gidą, padėsiantį atrasti naujus mėgstamus skonius neišleidžiant daug.
Skirtingi Italijos regionai ir kulinarinės tradicijos lemia, kad itališki sūriai gali būti gaminami iš įvairaus pieno – karvės, avies ar buivolės – ir pasižymėti labai skirtingomis savybėmis. Įvairovę dar labiau praplečia skirtingos gamybos technologijos, brandinimo trukmė ir kiti veiksniai, kuriantys platų tekstūrų, aromatų ir poskonių spektrą.
Dar viena itališkų sūrių savybė – itin gausi jų formų įvairovė. Pavyzdžiui, mocarela gali būti ne tik rutuliukų, bet ir pynės pavidalo. Taip yra todėl, kad mocarelos masė gamybos procese specialiai kaitinama ir tempiama, kol tampa elastinga – tuomet sūrį galima formuoti, sukti ar pinti. Tokį produktą lengva pritaikyti užkandžiams ar salotoms, jis gali tapti ir išraiškinga stalo puošmena.
„Sūris yra vienas populiariausių kasdienio vartojimo produktų, todėl mūsų parduotuvių asortimente nuolat siūlome pačių įvairiausių sūrių: nuo lietuviškų varškės gaminių iki skirtingų šalių kietųjų ar brandintų sūrių, taip pat – įvairiausių formų: tarkuotų, pjaustytų riekelėmis ir kitų. Pastebime, kad pirkėjai sūrius renkasi labai skirtingai: vieni ieško paprastų sprendimų sumuštiniams ar greitai vakarienei, kiti – išskirtinių skonių užkandžių lėkštėms ar vaišėms svečiams. Teminių savaičių metu sūrių asortimentas „Lidl“ dar išsiplečia – šią savaitę parduotuvių lentynose atsiras itin platus itališkų sūrių pasirinkimas, kuris leis atrasti naujus mėgstamus skonius“, – sako „Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
Itališkų sūrių gidas: kuo jie skiriasi ir kaip juos vartoti
Rikota – vienas universaliausių itališkų pieno produktų. Tai švelnus, lengvas, subtilaus skonio sūris, kurio tekstūra primena minkštą varškę, tačiau dažniausiai būna dar kremiškesnė ir švelnesnė. Rikotos skonis neutralus, juntamas lengvas pieno saldumas, todėl ji lengvai derinama tiek saldžiuose, tiek sūriuose patiekaluose.
Rikotos desertai, pavyzdžiui, su citrinomis, avietėmis ar lazdynų riešutais, atskleidžia tikrą itališką tradiciją. Citrinų rūgštelė suteikia gaivumo, uogos – vaisiško charakterio, o riešutai prideda sodrumo. Tokie desertai dažnai tampa puikiu pasirinkimu, kai norisi klasikinio, ne per saldaus skonio.
Rikota puikiai tinka ir įvairiems karštiems ar sūriems patiekalams: lazanijai (maišoma su bešameliu), įvairiems įdarams, blyneliams, apkepams ar paprasčiausiai užtepta ant skrebučio su medumi.
Mocarela – daugeliui pažįstamas šviežias, minkštas, drėgnas sūris, tradiciškai gaminamas iš buivolės pieno. Didžiausias jo privalumas – „švelnumas“: skonis lengvas, pieniškas, tekstūra – elastinga ir sultinga. Dėl šių savybių mocarela puikiai tinka visiems patiekalams, kuriuose norisi kreminio pojūčio arba malonaus tirpimo, bet be labai ryškaus sūrio aromato.
Mocarela idealiai dera su pomidorais, bazilikais, alyvuogių aliejumi, šviežiomis salotomis, taip pat su karštais patiekalais: pica, užkepėlėmis, sumuštiniais, makaronais. Pynės formos mocarela – tai tas pats sūris, tik kita jo pateikimo forma. Tokia pynė patogi serviruojant: ją lengva plėšyti gabalėliais, ji atrodo įspūdingai, o skonis išlieka toks pat švelnus, pieniškas ir gaivus.
Džiovintas kietasis sūris (it. „Pecorino Romano“) – tarsi priešingybė šviežiai mocarelai. Jo stiprybė – intensyvumas: ryškesnis aromatas, didesnis sūrumas, kieta struktūra ir ilgai išliekantis poskonis. Tai tarsi sūris–prieskonis: nedidelis jo kiekis patiekalams suteikia „umami“ pojūtį, apjungia skonius ir suteikia jiems gilumo.
Tarkuota kietojo sūrio forma ypač patogi kasdieniams patiekalams – ji taupo laiką ir leidžia lengvai pagardinti mėgstamą maistą: makaronus, sriubas, daugiaryžį, salotas, užkepėles ar net keptas daržoves. Labiausiai šis sūris atsiskleidžia karštuose patiekaluose, nes šiluma sustiprina jo aromatą. Jei namuose norite sukurti restorano įspūdį, keli šaukštai tokio sūrio dažnai suteikia daugiau nei papildomi prieskoniai.
Maskarponė – kreminis, švelnus, sodrios tekstūros itališkas sūris, dažniausiai siejamas su desertais, tačiau puikiai tinkantis ir pikantiškiems patiekalams. Jo skonis švelnus, pieninis, todėl maskarponė tinka kaip pagrindas, padedantis atsiskleisti kitiems ingredientams. Su ja lengva derinti kavą, kakavą, uogas, citrusinius vaisius, medų, taip pat naudoti sūriems padažams. Dėl šių savybių maskarponė laikoma vienu tinkamiausių sūrių desertams: kremams, pyragų įdarams ar greitiems desertams su vaisiais.
Laiko patikrintas derinys – maskarponės ir gorgonzolos mišinys. Gorgonzola suteikia ryškumo, lengvo aitrumo ir išskirtinį aromatą, o neutralesnė maskarponė šiuos pojūčius sušvelnina ir suharmonizuoja. Toks derinys ypač tinka makaronų patiekalams, daugiaryžiui, padažams prie mėsos ar grybų, taip pat kaip užtepėlė ant duonos.
Skamorca – itališkas sūris, neretai lyginamas su mocarela, tačiau pasižymintis tvirtesne tekstūra ir ryškesniu charakteriu. Jo struktūra tankesnė, todėl skamorca gerai išlaiko formą kaitinant ir dažnai naudojama grilio patiekaluose, karštuose „panini“ tipo sumuštiniuose ar įvairiose užkepėlėse.
Balta skamorca yra švelnesnė, pieniška, artima klasikinei mocarelai, tačiau paprastai turi kiek ryškesnį poskonį. Rūkyta skamorca – puikus pasirinkimas, kai norisi dūmo natos. Ji ypač dera ant karštų sumuštinių, su keptomis daržovėmis, ant picos ar kaip išraiškingas akcentas sūrio lėkštėje.
Provolonė – pusiau kietas itališkas sūris, pasižymintis elastinga struktūra ir ryškiu charakteriu. Jis dažnai brandinamas, todėl skonis – gilesnis nei mocarelos, o tekstūra – tvirtesnė. Provolonė puikiai tinka tiek lydyti, tiek valgyti riekelėmis.
Švelnioji provolonė (it. „Provolone dolce“) yra kreminė, todėl tinka sumuštiniams, mėsainiams, užkepėlėms ar makaronų patiekalams. Ji gražiai tirpsta ir suteikia patiekalams sūraus sodrumo, neperkraudama jų skoniu.
Aštresnė provolonė (it. „Provolone piccante“) turi daugiau charakterio ir ilgiau išliekantį poskonį. Ji ypač patiks mėgstantiems išraiškingus sūrius: tinka užkandžių lėkštėms, derinti su vytinta mėsa, alyvuogėmis, sodraus skonio vynu arba naudoti kaip pagrindinį ingredientą karštuose patiekaluose.
