Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad galimam Lietuvos prisijungimui prie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo buriamos Taikos tarybos prireiktų aiškaus atsakymo, kaip tokia struktūra veiktų kitų tarptautinių organizacijų kontekste. Be to, pabrėžė jis, dėl jungimosi į tokią tarybą reikėtų vieningos regiono pozicijos.
„Buvo pasitarimai, vykdėme tam tikras konsultacijas dėl tokios tarybos statuso – ar tai būtų nauja tarptautinė institucija, organizacija? Koks turėtų teisinis kelias tapti tokios organizacijos nariais ir atsakymas buvo, kad mums reikėtų ratifikuoti tokio pobūdžio susitarimą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį komentavo K. Budrys.
„Dėl to reikia ir vidines procedūras pasidaryti (…) ir mums dar reikia ne vieną atsakymą gauti į klausimą – kaip tai funkcionuotų, koks būtų santykis su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių narė yra Lietuva, ir regione priimti vieningą poziciją, kad būtume vieningi tiek kaip blokas — turiu omenyje Šiaurės Baltijos valstybių bloką, tiek kaip Europos Sąjunga matytume vieningai savo narystę ir indėlį“, – pabrėžė jis.
Apie neoficialų kvietimą jungtis prie D. Trumpo buriamos tarybos trečiadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė, jog Lietuvos prisijungimas prie vadinamosios Taikos tarybos yra svarstytinas, bet jis dar bus aptariamas su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8).
Gitanas Nausėda. ELTA / Žygimantas Gedvila
Minima taryba iš pradžių turėjo būti įsteigta įgyvendinant antrąjį D. Trumpo taikos Gazoje plano etapą. Pasak užsienio reikalų ministro, tarybos veikla neturėtų būti plečiama skubotai, o pirmiausia apsiriboti tuo mandatu, kuriam ji buvo numatyta, – taikos proceso Gazoje įgyvendinimu.
„Dabar matome ambiciją išplėsti tarybos veiklą. Mūsų įsitikinimu reikėtų pradėti nuo to, kam ji pradžioje buvo numatyta ir ką visi sveikino, — ir Lietuva sveikino tą sprendimą. Tai pradėkime nuo Gazos. Yra Jungtinių Tautų rezoliucija, pradėkime nuo ten dirbti ir žiūrėkime, kas iš to gali gautis. Tokie greiti pasvarstymai Lietuvoje įvyko, bet jie nėra baigtiniai, ar galutiniai, nes reikia išsiaiškinti ir daugiau detalių“, – dėstė jis.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda trečiadienį pažymėjo, jog kai kurių valstybių buvimas D. Trumpo Taikos taryboje atrodo „groteskiškas“, kadangi ten pakviesta ir Baltarusija. Kaip pranešė JAV prezidentas, kvietimą jungtis prie tarybos priėmė ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Tuo metu K. Budrys teigė, jog kai kurių šalių buvimas pastarojoje taryboje išties kelia klausimų.
„Ta aplinkybė, kad jungiasi labai entuziastingai kai kurios valstybės, kurios yra absoliučiai toli nuo kokios nors tvarkos pagerbimo, kelia klausimų“, – pabrėžė jis.
Šią tarybą D. Trumpas pristatys ketvirtadienį Davose.
Kaip skelbta, prezidentas G. Nausėda interviu naujienų portalui 15min pranešė gavęs neformalų kvietimą jungtis prie JAV vadovo D. Trumpo Taikos tarybos.
Tik kiek daugiau nei dešimt šalių, įskaitant Egiptą, Turkiją ir Izraelį, pareiškė dalyvausiančios jos veikloje.
ELTA primena, kad JAV prezidento Taikos taryba iš pradžių buvo sukurta pokarinio Gazos Ruožo atstatymo priežiūrai, tačiau iš jos įstatų, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP, nepanašu, kadjos vaidmuo apsiribos Palestinos teritorija, o nariai už nuolatinę vietą joje turės sumokėti iki 1 mlrd. dolerių (apie 854 mln. eurų).
Taryba „siekia skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą ir užtikrinti ilgalaikę taiką konflikto paliestose arba jo grėsmę patiriančiose teritorijose“, rašoma chartijos, išsiųstos dalyvauti pakviestoms šalims, preambulėje. Tarybai pirmininkaus pats D. Trumpas, kuris taip pat „atskirai dirbs“ kaip JAV atstovas.
