Pirmadienį Pekinas ir Briuselis paskelbė, kad jiems pavyko „pasiekti susitarimą“ dėl Kinijoje pagamintiems elektromobiliams taikomų minimalių kainų mechanizmo. Vis dėlto netrukus paaiškėjo, kad abi pusės šį procesą vertina skirtingai ir kalba ne apie tą patį susitarimo lygmenį.
Europos Komisijos atstovas spaudai pabrėžė, jog Kinijos pusei buvo perduotos tik bendro pobūdžio gairės, kurios nėra teisiškai įpareigojančios. Tuo tarpu Kinijos prekybos ministerija pranešė, kad artimiausiu metu Europos Sąjunga esą paskelbs detalias nuostatas dėl vadinamųjų kainų įsipareigojimų.
Europos Komisija patvirtino parengusi gaires Kinijos elektromobilių gamintojams, norintiems teikti pasiūlymus dėl kainų įsipareigojimų. Jose nurodoma, kad siūlomos priemonės turi būti pakankamos neutralizuoti žalingą subsidijų poveikį ir užtikrinti efektą, prilygstantį šiuo metu taikomiems kompensaciniams muitams.
Dokumente taip pat reikalaujama pateikti išsamią informaciją apie siūlomą minimalią elektromobilių kainą, pardavimo kanalus Europos Sąjungos rinkoje bei planuojamas investicijas Bendrijos teritorijoje. Pasak Komisijos, tai būtina siekiant skaidrumo ir vienodų vertinimo kriterijų visiems gamintojams.
Kinijos pusė šias gaires vertina palankiai. Kinijos prekybos rūmai po derybų neslėpė pasitenkinimo ir pavadino jas savotišku „minkštu nusileidimu“ ilgalaikiame ginče dėl elektromobilių muitų. Anot jų, siūlomas mechanizmas turėtų didinti rinkos dalyvių pasitikėjimą ir sudaryti stabilesnes, labiau prognozuojamas veiklos sąlygas kiniškiems gamintojams Europoje.
Vis dėlto Briuselis tokio optimizmo nepalaiko. Kinijos prekybos ministerija paskelbė, kad abi pusės neva susitarė dėl minimalių kainų nustatymo mechanizmo ir nediskriminavimo principų taikymo. Europos Komisija šiuos teiginius atmeta ir pabrėžia, jog jokio galutinio susitarimo kol kas nėra.
„Paskelbtas dokumentas yra gairės Kinijos eksportuotojams, svarstantiems pateikti kainų įsipareigojimų pasiūlymus dėl į ES eksportuojamų akumuliatorinių elektromobilių, kuriems šiuo metu taikomi kompensaciniai muitai. Tai yra tik gairės ir nieko daugiau“, – teigė Europos Komisijos atstovas spaudai Olofas Gillas.
Pasak jo, 2025 metų gruodžio pradžioje Europos Komisija pradėjo periodinę peržiūrą, kurios tikslas – įvertinti galimus kainų įsipareigojimų pasiūlymus. Papildomų gairių paskelbimas esą yra natūralus šio proceso etapas, skirtas užtikrinti aiškias ir vienodas taisykles visiems rinkos dalyviams.
Ginčas tarp Europos Sąjungos ir Kinijos tęsiasi nuo 2023 metų, kai Briuselis inicijavo tyrimą dėl Kinijos teikiamų subsidijų elektromobilių sektoriui. Tuomet buvo teigiama, kad dosnios valstybės dotacijos leidžia kiniškiems gamintojams dirbtinai mažinti kainas ir taip iškreipti konkurenciją ES rinkoje, darant žalą vietos pramonei.
2024 metais Europos Sąjunga įvedė kompensacinius muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, kurie siekia nuo 7,8 iki 35,3 proc., priklausomai nuo gamintojo. Nors šios priemonės buvo skirtos apsaugoti Europos automobilių pramonę, jos nesustabdė sparčios kiniškų elektromobilių plėtros Bendrijos rinkoje.
Atsakydama į ES veiksmus, Kinija taip pat ėmėsi protekcinių priemonių ir įvedė iki 42,7 proc. siekiančius laikinuosius muitus kai kuriems iš Europos Sąjungos importuojamiems pieno produktams, įskaitant produkciją iš Lenkijos. Pekinas tvirtino, kad Europos subsidijos kenkia Kinijos pieno pramonei.
Kol kas akivaizdu viena – konfliktas tarp Briuselio ir Pekino dėl subsidijų ir prekybos ribojimų elektromobilių sektoriuje artimiausiu metu nesibaigs. Net jei minimalios kainos mechanizmas bus galutinai suderintas, jis taps tik dar vienu derybų etapu platesniame prekybinių santykių ir pramoninės politikos ginče.
