Anglijos ir Velso urologijos skyriai fiksuoja vis daugiau 16–24 metų jaunuolių, hospitalizuojamų dėl šlapimo pūslės uždegimo, siejamo su ketamino vartojimu. Ši tendencija sutampa su augančiu ketamino vartojimu: per pastaruosius metus smarkiai padaugėjo tiek suaugusiųjų, tiek paauglių, kurie kreipiasi pagalbos dėl ketamino vartojimo problemų, palyginti net su visai nesena praeitimi.
Ketamino vartojimo sukeltas šlapimo pūslės pažeidimas gali pasireikšti dažnu šlapinimusi, naktiniu šlapinimusi, staigiais, sunkiai kontroliuojamais norais šlapintis, šlapimo nelaikymu, uždegimu, skausmu šlapimo pūslės srityje ar juosmens apačioje, taip pat krauju šlapime.
Šie simptomai gali būti labai sunkūs, smarkiai trikdyti kasdienį gyvenimą, o kai kuriais atvejais – tapti negrįžtami.
Ketamino vartojimas žmonėms pirmą kartą patvirtintas 1970 metais – jis naudotas kaip anestetikas. Vėliau tyrimai parodė, kad mažomis dozėmis vartojamas ketaminas gali turėti antidepresinį poveikį.
Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ketaminą vartoja rekreaciniais tikslais.
Ketamino poveikis priskiriamas disociaciniams narkotikams: žmogus jaučiasi atsiskyręs nuo savęs ir aplinkos. Jis gali sukelti haliucinacijas, stimuliuojantį ir skausmą malšinantį poveikį, kuris įprastai trunka nuo vienos iki dviejų valandų.
Dažniausiai ketaminas vartojamas įvairiais būdais: jį šniokščia, rūko miltelių pavidalu, leidžiasi skystą ketaminą injekcijomis arba įmaišo į gėrimus. Šniokštas paprastai sukelia stipresnį poveikį ir ryškesnius simptomus nei nurijus.
Ketamino vartotojams tolerancija šiam preparatui išsivysto gana greitai – norint pajusti tą patį poveikį, reikia vis didesnių dozių. Manoma, kad taip nutinka dėl to, jog organizmas ir smegenys prisitaiko efektyviau skaidyti šį narkotiką.
Dažnai vartojantys ketaminą žmonės neretai turi suvartoti dvigubai didesnę dozę nei retai vartojantys, kad pasiektų tokį patį efektą.
Šlapimo pūslės pažeidimas
Dažnas ir didelių ketamino dozių vartojimas gali smarkiai pažeisti šlapimo pūslę, šlapimo takus ir inkstus. Sunkiais atvejais šlapimo pūslę gali tekti pašalinti.
Pirmieji ketamino poveikio šlapimo pūslei atvejai aprašyti 2007 metais Kanadoje – tuomet devyni rekreaciniu tikslu ketaminą vartoję žmonės patyrė sunkius šlapimo pūslės sutrikimus ir kraujavo su šlapimu. Vėliau didesniame tyrime Honkonge tie patys sutrikimai nustatyti 59 žmonėms, ketaminą vartojusiems ilgiau nei tris mėnesius.
Kaip ir bet kuris kitas narkotikas, ketaminas organizme metabolizuojamas – suskaidomas ir šalinamas su šlapimu.
Skilimo metu susidaro cheminės medžiagos, kurios gali rimtai pažeisti šlapimo pūslę. Kai šie ketamino skilimo produktai ilgai būna šlapimo takuose, jie dirgina ir ardo audinius.
Pirmiausia pažeidžiama šlapimo pūslė, nes joje šlapimas užsilaiko ilgiausiai. Vėliau gali būti pažeidžiami šlapimtakiai (vamzdeliai, jungiantys inkstus su šlapimo pūsle) ir patys inkstai.
Ilgainiui šlapimo pūslė gali susitraukti ir sustandėti, dėl to atsiranda labai ryškūs šlapinimosi sutrikimai. Šlapimtakiai gali susiaurėti ir išsikraipyti – kartais aprašomi kaip panašūs į „lazdą“. Dėl to šlapimas gali pradėti užsilaikyti inkstuose (išsivysto hidronefrozė).
Ketamino vartojimas taip pat didina oksidacinį stresą, kuris žaloja ląsteles ir lemia šlapimo pūslės ląstelių žūtį. Dėl to suyra apsauginis pūslės gleivinės sluoksnis, ji tampa pralaidi ir itin jautri.
Visi šie pakitimai lemia per daug aktyvią, labai jautrią ir skausmingą šlapimo pūslę – žmonės dažnai jaučia stiprų norą šlapintis ir gali nebesuvaldyti šlapimo (atsiranda šlapimo nelaikymas).
Pažeidimo stadijos ir gydymas
Ketamino sukeltas šlapimo pūslės pažeidimas vystosi tam tikromis stadijomis.
Pirma stadija. Šlapimo pūslė tampa uždegiminė. Šioje stadijoje pažeidimai dažnai dar yra grįžtami – nustojus vartoti ketaminą ir paskyrus gydymą vaistais. Gali būti skiriami vaistai nuo uždegimo, skausmą malšinantys preparatai ar receptiniai vaistai, mažinantys pūslės dirglumą ir padedantys gleivinei atsinaujinti.
Antra stadija. Šlapimo pūslė pradeda trauktis arba standėti. Gydymo principai iš esmės tokie pat kaip pirmoje stadijoje, tačiau gali prireikti ir šlapimo pūslės plovimo. Šios procedūros metu per kateterį į pūslę suleidžiami vaistai skystoje formoje. Jie padengia vidinį pūslės paviršių, atkuria apsauginį sluoksnį ir mažina uždegimą.
Taip pat gali būti taikomos botulino toksino injekcijos, kurios atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenis ir sumažina skausmą bei dirglumą. Visais atvejais būtina visiškai nutraukti ketamino vartojimą, kad būtų sustabdytas tolesnis pažeidimas.
Trečia (galutinė) stadija. Šlapimo pūslėje ir inkstuose atsiranda negrįžtami pažeidimai. Jei laikui bėgant nukenčia inkstai, gali vystytis inkstų nepakankamumas. Tokiu atveju gali prireikti dializės (tai gydymas, kai iš kraujo pašalinamos atliekos ir skysčių perteklius) arba net chirurginių operacijų, kad būtų atkurtos inkstų ir šlapimo sistemos funkcijos.
Rizikos mažinimas ir prevencija
Nors nuo 2014 metų ketaminas priskiriamas B klasės narkotikams, jis išlieka palyginti pigus ir lengvai prieinamas – kai kuriose Jungtinės Karalystės vietovėse jo kaina siekia vos apie 3 svarus sterlingų už gramą.
Dėl tokio prieinamumo ypač svarbu didinti visuomenės informuotumą apie ketamino vartojimo riziką, ypač susijusią su šlapimo pūslės ir inkstų pažeidimais. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir kuo skubesnis ketamino vartojimo nutraukimas gali padėti išvengti negrįžtamų sveikatos pasekmių.
