Daugiau nei šimtmetį Pietų vandenynas veikė kaip Žemės apsauga, tai jis sugerdavo didelę dalį anglies dioksido ir šilumos, kurią žmonija išmetė degindama iškastinį kurą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad ši apsauga nėra amžina. Kai žmonės galiausiai sumažins emisijas, šis vandenynas gali „atsikvėpti“ ir išleisti į atmosferą sukauptą šilumą.
Vokietijos klimato mokslininkų prognozė piešia neįprastą scenarijų, tai kai pasaulis pasieks neigiamų emisijų etapą ir pradės vėsti, Pietų vandenynas išleis šilumos „sprogimą“, kuris gali vėl sukelti globalų atšilimą. Pasak mokslininkų, šis efektas tęstųsi mažiausiai šimtą metų.
Tyrimas paremtas klimato modeliais, kurie jungia atmosferos energijos balansą, jūrų sroves, ledo pokyčius ir vandenyno biocheminius procesus. Remiantis šiuo modeliu, žmogaus veikla toliau didins emisijas dar apie septynis dešimtmečius, kol anglies dioksido kiekis ore padvigubės, o vėliau, tai dėl technologijų ar būtinybės emisijos bus smarkiai mažinamos.
Klimato atšalimas gali sukelti priešingą efektą
Kai Žemė pradės vėsti, vandenynas dar ilgai išlaikys šilumą. Po šiltnamio dujų piko vandens masės giliai po paviršiumi bus įšilę, o natūralūs procesai, kurie anksčiau padėdavo vandenynui vėsti, taps silpnesni. Be to, ištirpęs jūros ledas leis vandeniui sugerti daugiau saulės spindulių.
Ši kombinacija sukuria savotišką „šilumos sandėlį“. Net ir tada, kai anglies dioksido lygis pradės mažėti, vandenynas kurį laiką toliau kaups energiją, o galiausiai ją išleis atgal į atmosferą. Pasak tyrimo autorės, biogeochemikės Ivy Frenger iš „GEOMAR Helmholtz“ centro, šilumos išsiskyrimo tempas gali prilygti istoriniam žmogaus sukeltam atšilimui.
Šiluma sugrįš nevienodai visame pasaulyje
Mokslininkai pabrėžia, kad šis reiškinys nebus tolygus, tai didžiausias ir ilgiausiai trunkantis atšilimas prognozuojamas pietiniame pusrutulyje. Tai reiškia, kad labiausiai nukentės šalys, kurios jau dabar yra pažeidžiamos klimato kaitos poveikio, ypač vadinamasis pasaulio pietų regionas.
Tokie modeliai vis dar supaprastinti, tačiau net naudojant kitus skaičiavimo metodus rezultatai išlieka panašūs. Tai meta iššūkį nusistovėjusiai nuostatai, kad globalus atšilimas visuomet proporcingas bendram išmetamų CO2 kiekiui. Mokslininkai įspėja, kad net pasiekus nulinį ar neigiamą emisijų balansą, šilumos poveikis neišnyks iškart.
Ką tai reiškia mūsų ateičiai?
Pietų vandenynas, kuris šiandien padeda slopinti klimato kaitą, vieną dieną gali tapti jos atsinaujinimo šaltiniu. Tai priminimas, kad gamta veikia lėtai, o mūsų priimti sprendimai duoda rezultatų ne per metus, o per šimtmečius.
Pasak tyrėjų, pasaulis toliau šils dar ilgai po to, kai nustosime deginti iškastinį kurą. O kuo ilgiau delsiame mažinti emisijas, tuo didesnis bus tas neišvengiamas „vandenyno raugas“, kuris gali vėl įkaitinti Žemės klimatą.
