Pajamų deklaravimo laikotarpis jau įsibėgėjo – maždaug dvi savaites gyventojai gali teikti deklaracijas už 2025 metus. Šia galimybe jau pasinaudojo beveik pusė milijono žmonių, todėl vis dažniau kyla klausimas, kada į sąskaitas bus pervestos galimos gyventojų pajamų mokesčio permokos.
Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad permoka atsiranda tuomet, kai per metus iš žmogaus pajamų buvo išskaičiuota daugiau GPM, nei pagal galutinį metinį perskaičiavimą reikėjo sumokėti. Kitaip tariant, jei metų eigoje sumokėta per daug, skirtumas sugrąžinamas.
Viena dažniausių priežasčių – neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas. NPD yra ta pajamų dalis, nuo kurios mokestis neskaičiuojamas. Kuo mažesnės pajamos, tuo didesnis NPD gali būti pritaikytas, o didėjant atlyginimui jis mažėja.
Problema ta, kad darbdavys kiekvieną mėnesį taiko tą patį NPD, nors žmogaus situacija per metus gali keistis, pavyzdžiui, jis gali pakeisti darbą, dirbti ne visus metus ar pasirinkti NPD apskritai netaikyti. Metų pabaigoje suskaičiavus bendras pajamas gali paaiškėti, kad priklausė didesnis NPD, nei buvo pritaikyta, todėl dalis mokesčio buvo sumokėta be reikalo.
Permoka susidaro ir tada, kai gyventojas pasinaudoja mokestinėmis lengvatomis. Dalį GPM galima susigrąžinti deklaravus gyvybės draudimo įmokas, įmokas į trečios pakopos pensijų fondus, iki 2009 metų sausio 1 dienos paimto būsto kredito palūkanas, taip pat studijų ar profesinio mokymo įmokas.
Jei mokslams buvo imta paskola, iš pajamų atimama tik per mokestinį laikotarpį faktiškai grąžinta paskolos dalis. Šios išlaidos mažina apmokestinamąsias pajamas, todėl galutinė mokėtina suma sumažėja, o susidariusi permoka grąžinama.
Tačiau ne visiems deklaruojantiems susidaro grąžintina suma. Kai kuriais atvejais, priešingai, tenka primokėti. Taip nutinka, jei per metus buvo pritaikytas per didelis NPD, padidėjo atlyginimas ar gautos papildomos apmokestinamos pajamos, pavyzdžiui, ligos išmokos ar priedai.
Papildoma mokėtina suma gali atsirasti ir pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris neišlaikytas 10 metų ir jame nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta bent 2 metus, taip pat pardavus automobilį, išlaikytą trumpiau nei 3 metus. Mokestinė prievolė gali kilti ir nuomojant turtą, gavus daugiau nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų ne iš šeimos narių, uždirbus daugiau nei 500 eurų palūkanų ar vykdžius individualią veiklą.
Kalbant apie grąžinimus, VMI nurodo, kad visi permokų pervedimai bus atlikti iki liepos 31 dienos. Svarbu žinoti, kad grąžinimai vykdomi atsitiktine tvarka, nepriklausomai nuo to, kada deklaracija buvo pateikta. Nors deklaravimas jau vyksta, pačios permokos paprastai pradedamos grąžinti tik kovą.
Praėjusiais metais tai startavo kovo 12 dieną. Sprendimas pradėti grąžinimus priimamas tuomet, kai gaunami pakankamai tikslūs duomenys iš trečiųjų šaltinių ir galima įvertinti deklaracijų pagrįstumą. Prasidėjus procesui, vidutiniškai per dieną pervedama apie 8 tūkst. permokų.
Tie, kuriems susidaro mokėtina suma ir kurie susiduria su finansiniais sunkumais, gali kreiptis dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis.
Tokiu atveju sudaroma mokestinės paskolos sutartis. Kreiptis dėl tokio susitarimo galima ne anksčiau kaip balandžio 12 dieną, tai yra likus ne daugiau kaip 20 dienų iki mokėjimo termino. Prašymą patogiausia pateikti per sistemą „Mano VMI“, taip pat galima tai padaryti elektroniniu ar paprastu paštu arba atvykus į padalinį.
Taigi deklaravimo laikotarpis jau įsibėgėjo, o galutinis rezultatas kiekvienam gali būti skirtingas – vieni laukia grąžinimo, kiti ruošiasi papildomam mokėjimui. Vis dėlto tiek vienu, tiek kitu atveju svarbiausia laiku pateikti deklaraciją ir pasitikrinti savo duomenis.
