Per spaudos konferenciją Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Leavitt pareiškė, kad sustiprėjęs Europos šalių karinis buvimas Grenlandijoje nepakeis JAV prezidento Donaldo Trumpo strateginio kurso. Pasak jos, Europos kariuomenės dislokavimas nedaro įtakos Trumpo sprendimų priėmimo procesui ir jo siekiui įgyti Grenlandijos kontrolę.
Leavitt taip pat pabrėžė, kad po naujausių JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų derybų šalys susitarė sukurti darbo grupę, kuri tęs technines derybas dėl salos ateities. Šie dialogai artimiausiomis savaitėmis turėtų vykti reguliariai.
Baltųjų rūmų atstovė pakartojo, jog Grenlandijos kontrolės klausimas tiesiogiai susijęs su JAV nacionalinio saugumo interesais ir kad administracija, nepaisydama kritikos, ketina tęsti dialogą su Danija.
Europos karinis atsakas
Tuo pat metu kelios Europos valstybės – Danija, Prancūzija, Vokietija, Švedija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai – į Grenlandiją pasiuntė karinius specialistus ir mažus kontingentus. Tai daroma vykdant „Operation Arctic Endurance“ – mokymų ir žvalgybinės misijos, skirtos stiprinti Arkties regiono saugumą, programą.
Grenlandijos sostinėje Nūke jau yra dislokuoti pirmieji sąjungininkų daliniai, o dalyvavimas misijoje vyksta Danijos kvietimu. Europos lyderiai pabrėžia, kad šio buvimo tikslas – bendra parengtis saugumo iššūkiams ir didesnis veiksmų suderinamumas NATO rėmuose, o ne oponavimas JAV.
Ginčai dėl Grenlandijos statuso
Diskusijos dėl Grenlandijos statuso paaštrėjo po to, kai Donaldas Trumpas ne kartą viešai pasisakė už galimą salos įsigijimą ar kitokį jos kontrolės perėmimo būdą. JAV prezidentas tai grindė Grenlandijos strategine padėtimi ir ištekliais.
Šių planų kritikai primena, kad Grenlandija yra autonomiška Danijos Karalystės dalis, o jos gyventojai ir valdžia ne kartą aiškiai pasisakė prieš salos perdavimą Vašingtonui.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas po derybų Vašingtone pareiškė, jog Grenlandijos perdavimas JAV kontrolei yra „visiškai nereikalingas“.
„Mums nepavyko pakeisti amerikiečių pozicijos. Akivaizdu, kad prezidentas turi norą „užkariauti“ Grenlandiją, – sakė Rasmussenas. – Taigi tarp mūsų išlieka esminiai nesutarimai.“
Didėjanti NATO sąjungininkų veikla Arkties regione
Europos sąjungininkai aktyviau veikia regione ir dėl nuogąstavimų, susijusių su augančia Rusijos ir Kinijos įtaka Arktyje. Šis klausimas dažnai minimas svarstant Grenlandijos ir platesnio regiono saugumą.
„Tikimasi, kad nuo šiandien ir artimiausiomis dienomis NATO karių buvimas Grenlandijoje taps labiau matomas. Laukiama daugiau karinių skrydžių ir laivų“, – per spaudos konferenciją teigė Grenlandijos vicepremjeras Mute Egede.
Trečiadienį Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija pranešė siunčiančios karius į Grenlandijos sostinę Nūką vykdyti žvalgybinės misijos. Nyderlandai ir Estija paskelbė prisijungsiančios prie pratybų, kurias Nyderlandų užsienio reikalų ministras Ruben Brekelmansas apibūdino kaip signalą, jog Grenlandijos ir viso Arkties regiono saugumas yra „strategiškai svarbus visiems NATO sąjungininkams“.
Estija taip pat pareiškė esanti pasirengusi, jei reikės, pasiųsti savo karius. Apie tai užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna informavo socialiniame tinkle „X“.
Sudėtingas diplomatijos balansas
Nors Baltieji rūmai tvirtina, kad Europos kariuomenės buvimas nedaro įtakos Trumpo sprendimams, pati suintensyvėjusi diplomatinė veikla rodo, jog Grenlandijos klausimas išlieka itin jautrus. Jis reikalauja subtilaus balanso tarp tarptautinės teisės laikymosi, NATO sąjungininkų strateginių interesų ir JAV ambicijų.
Analitikų teigimu, derybos tarp JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų tęsiasi, ir būtent jų rezultatai didele dalimi nulems tolesnę įvykių eigą Arktyje.
